Originalios pieštukinės

Šaltinis

Su šventėm

Lai Šv. Kalėdos į Jūsų namus atneša ramybę, laimę ir šilumą,

kurios užtektų visiems ateinantiems metams...

Tegul jos būna kupinos gerumo, džiaugsmo ir  malonaus bendravimo.

Būkit laimingi, būkit  sveiki.

Dar viena sagė

Sagė "Pilkasis Kardinolas"

Turiu prisipažinti ne iš karto pavyko su ja susidraugauti, susidėliojo tik iš antro karto, bet vis dėlto susidėliojo ir rezultatu esu patenkinta.

Ir vėl kepurė

Kažkaip paskutiniu metu rankdarbiams dar randu laiko, bet juos nufotografuoti nelabai (kartais paprasčiausiai tingisi). Tad rodau kepurę, kuri senokai  numegsta, nufotografuota, bet nerodyta.

Apyrankė

Paskutiniu metu kažkaip sunkiai sekasi (netgi visai nesiseka) prisėsti ir ką nors parašyti. Gal tas laikrodžių rodyklių sekiojimas išmušė iš vėžių, gal, kad daugelis dalykų einasi ne taip, kaip tikėjausi, kaip norėčiau, o gal viskas kartu veikia taip, kad jaučiuosi lyg apdujusi. Ir žinoma labai trūksta saulės, kažkaip visai nesmagu, kai, atrodo, vos prašvitus, jau ima temti.  Na, bet bandau išsijudinti, po truputį užbaiginėti pradėtus darbus. Taigi  apyrankė iš tos serijos kažkada pradėtų darbų ir pagaliau užbaigtų.

Vyriška megsta kepurė

Kepurę numezgiau prieš geras dvi savaites, bet tik prieš kelias dienas prisiruošiau paslėpti siūlų galus. Kepurę mezgiau MB, bet konfiskavo sūnus (nors jam irgi numezgiau naują kepurę, kurios dar taip pat nerodžiau ir kurią jau buvo spėjęs pamesti). Teks megst dar vieną.

+M

Negaliu pasigirti, kad Benutis daug kalba, kaip išmoko pagrindinius žodžius, taip ir stengiasi su jais apsieiti: mama, tėti, dau (daugiau), mau (man), sesė, Anė (Arnas), dėdė, teta, brr ma (mašina), tatu (traktorius), obai (obuolys), buba (bulvės), babu (arbata), dadu (ledai), au (šuo), ačiū, mima (blynas), ti (du arba trys).  O paskutinėmis dienomis, užuot išmokęs kokį naują žodelį, prie jau išmoktų gale pradėjo pridėti raidę m. Taigi vietoj ačiū, gaunasi ačiūm, tatum ir pan.  Taigi iki Eglutės, kuri kalba daug ir beveik nesustodama, jam labai toli, bet tikiuosi, kad persilaužimas įvyks ir jis galės ždodžiu įvardinti savo norus ir man vis mažiau reikės spėlioti link kur rodo jo pirštukas ar ko mano mažiukas reikalauja mykimu, gestais ir kitokiomis išraiškos priemonėmis.

Nauja sagė

Po ilgos pertraukos išsiuvinėjau sagę.

Terbelė dūdelei

Dar prieš Benučio ligą greitomis iš senų džinsų sukurpta  terbelė Arnui mokyklinei dūdelei įsidėti.

Benučio liga

Ankstesniame įraše rašiau, kad serga mūsų Benutis. Taigi viskas pasisuko taip, kad  teko su Benučiu vieną savaitėlę pagulėti ligoninėje, kadangi kosulys peraugo į bronchinę abstrukciją. Turiu pasakyti, kad, kai pagaliau  šį antradienį išvykome namo, jaučiausi tarsi paleista iš kalėjimo.Savaitė 7 kv. m. palatoje man prailgo taip,kad rodėsi, jog mes ligoninėje visa amžinybė. Visų pirma dėl to, kad Benas ligoninėje dar karščiavo tik vieną dieną, todėl po poros dienų jis jau buvo visiškai atsigavęs ir visiškai nenorėjo sėdėti palatoje.  Tiesą sakant, nebuvome labai pavyzdingi ir eidavomeį koridorių, nors kai kurios  seselės bambėdavo ar šnairuodavo į mus, bet išlaikyti judrų vaiką 24 valandas per parą palatoje - misija neįmanoma. Tam, kad mažiau Benas liestų visokius daiktus, stengdavausi kuo daugiau jį nešioti, o ne leisdavau pačiam bėgioti. Dienos pabaigoje jausdavausi tiesiog išsunkta kaip citrina. Visų antra dienos režimas, tiksliau ne dienos o nakties, nes antibiotikus leisdavo ir naktį. Todėl 10 val. vakaro šiaip ne taip užmigę, 12 val. nakties būdavom prikeliami, nes seselė ateidavo suleisti antibiotikų. Dar ačiū Dievui, kad Benas tik porą naktų išsibudinęs porą valandų nesugebėjo užmigti, o štai mane beveik visą savaitę po to prikėlimo porą valandų kamuodavo nemiga, o kai pagaliau galais negalais užmigdavau apie antrą valandą, 6 val. ryto vėl antibiotikų leidimas. Trečia, maistas. Kiek kartų Benučiui buvo atnešta manų košė, nė karto ji nebuvo valgoma ar be gumulėlių.  Gerai dar, kad valgomo maisto buvo daugiau nei nevalgomo. Tai gerai, kad gulėjome neilgai, mūsų tėtukas mus lankė ir nešė skanėstus ir badauti neteko. Bet ką daryti toms mamoms, kurių artimieji negali lankyti arba yra iš kito miesto. Mamos, kurios guli ligoninėje su didesniais vaikučiais, tai trumpam palieka vienus palatoje ir išbėga į parduotuvę,bet jeigusu  kelių mėnesiu mažuliu... Todėl stebiuosi ištverme tų mamų, kurios ligoninėje praleidžia savaičių savaites, mėnesius. Žinoma, galima sakyti, ko tik dėl savo vaiko nepadarysi, bet tai nereišia, kad mamos nepavargsta, kad joms nereikia poilsio. Dėl to buvo labai smagu matyti ir tėvelius, slaugančius savo mažylius.
Na, bet dabar mes jau namie ir tuo labai džiaugiamės. Ir tikiuosi, kad  daugiau neteks ligoninėje lankytis, o jei ir užpuls kokios ligelės - pasveiksime namuose.

Naktinėju

Gili naktis, bet nemiegu. Mažius serga, todėl ir šios nakties programa tokia: gert, sysiuko, temperatūros matavimas, vaistukai, gert, o po to nemiga man. Todėl guliu ir landžioju po internetą. Skaitinėju sekamų dienoraščių naujienas, juolab, kad dieną beveik tam nebuvo laiko, kaip ir laiko ramiai atsisėsti ir čia parašyti. Ir iš viso, taip susiklostė, kad spalis visokių reikalų, ligų darbų mėnuo.  Surinkimas mokykloj, susirinkimas darželyje Eglutės grupėje, vizitas pas stomotologą, vizitas pas  chirurgą dėl protinio danties šaknies ištraukimo, jis nukreipia pas kitą gydytoją, pagaliau atsisveikinu su ta šaknim. Jaučiuosi lyg bėgčiau kažin kokį maratoną su pauzėm  ir, kurio galo nematyti. Todėl būna atgaiva, kai atsiranda laisva minutė su virbalais rankose pasėdėti. Kai kas nusinarpliojo, bet nufotografuoti, chmm čia jau sudėtingesnis dalykas, na,bet gal kaip nors prisiruošiu, ištaikysiu laiko ir tam.O kol kas rodau interneto platybėse rastas idėjas Šv. Kalėdoms, nes nespėsim ir mirktelt, kaip jos bus čia...

Šaltinis

Kaip pasidaryti šiuos nuotaikingus dovanų krepšelius ir daugiau popierinių idėjų rasite čia.

Plaukų gumytės ir tašiukas

 Rudens spalvų plaukų gymytės

 

Tašiukas į darželį Benučio atsarginiams rūbeliams sudėti. Kadangi esu dar tik pradedančioji siuvėja, tai tašiukas toks paprastutis ir iki tobulumo dar kaip pėsčiomis iki mėnulio, na, bet tikiuosi, kad žiemos vakarais bus daugiau laiko pasipraktikuoti.

Gumytės plaukams

Vakar, atsiradus laisvai valandžiukei, susidėliojo štai tokios paprastos,bet kartu puošnios (na, bet man taip atrodo) gumytės plaukams.

Stalo prikėlimas naujam gyvenimui

Neužilgo mūsų Arnas ruoš pamokas prie to pačio stalo, prie kurio ruošė ir jo tėtis. Stalas ilgą laiką stovėjo palėpėje, bet dar buvo tvirtas, tik "apsilupiojęs", todėl nutarėm, kad truputėlį prie jo padirbėjus, stalas dar gali puikiai pasitarnauti. Taigis, kelios dienos šveitimo, glaistymo (tiesa glaistą nusipirkom nelabai vykusį), vėl šveitimo, po to dažymo purškimo būdu, nusivylimo, nes atsirado pabėgimai, tada vėl šveitimo, o tada kelis kart dažymo voleliu ir stalas įgavo netobulą, bet gan padorią išvaizdą.

 

 

Prapuoliau

Paskutiniu metu kažkaip visai dienoraštį apleidau, todėl labai atsiprašau visų užsukančių ir nieko naujo nerandančių. Paskutinėmis dienomis visą laiką suvalgo "sunkieji rankdarbiai": durų lakavimas, plytelių glaistymas ir panašūs bendrastatybiniai reikaliukai. Buvo ir vienas lengvojo rankdarbio dalykėlis, bet jis taip ir iškeliavo nenufotografuotas. Tikiuosi, kad greitu laiku galėsiu pasitaisyti ir pagaliau parašyti padorų įrašą arba padorią foto įdėti.

Apie šį bei tą

Labiausiai pajaučiu kaip nenumaldomai bėga laikas per vaikų gimtadienius. Juk rodos, dar tik vakar stebėjai jo pirmus žingsnius, džiaugiausiai pirmu ištartu "mama", o šiandien  jam jau dešimt (na tiksliau dešimt sukako šeštadienį, rugsėjo dvidešimt ketvirtą). Dešmt metų prabėgo kaip akimirka. Ir nieko čia nepadarysi. Kaip viena akimirka prabėgo ir vasara, o mes vis dar paskendę savo statybose. Padaryta daug, bet taip norėtūsi pasakyti: mes statėme, statėme ir pagaliau pastatėme, valio draugai. Visi tie statybiniai reikalai vis pasiglemžia nemažai mano laiko, todėl rankdarbiam kolkas lieka tik trupiniai. O čia tų laiko trupinių rezultatai

Nebaigtų darbų užbaigimas

Gal ir per skambiai pasakyta, nes pakabukui trūko tik virvelės (rodytoj nuotraukoj jis su tokia  laikina juostele). Virvelę nusipirkau jau seniai, bet va su užspaudėju ir užsegimu kiek užtrukau (kukliai tariant). Na, bet šiandien pagaliau prisiruošiau ir užbaigiau

Nūdiena

Oi kaip seniai berašiau čia... Prieš leisdama vaikus į darželį galvojau, kad turėsiu daugiau laiko (naivuolė ir ne kitaip), o atsitiko, kad jo dabar turiu dar mažiau: pakelt vaikus, aprenkt, į darželį nuvešt, namus susitvarkyt, sodas, daržas, pietūs, iš darželio vaikus paimt, pamaitint, pamokas vyresnėlio patikrint. Atrodo, nespėjau nė mirktelt, kaip vakaras atėjo. Plius Benučiui vis dar darželio adaptacinis periodas, kurio formos kas kelios dienos vis keičias, tai jis nenori manęs paleist likusią dienos dalį, tai rodo kapryzus dėl kiekvieno menkniekio. O rankdarbiai, ach mano mielieji rankdarbiai, jie lieka kažkur nuošaly (na neskaitant įsiūtų kelių užtrauktukų, įsiūtų sagų, na bet čia šiaip remontas, o ne kūryba). Tiesa, pradėjau megsti megstuką, bet kažkaip nujaučiu, kad ilgokai teks palaukti rezultato. Kartais imuosi kokios smulkmenėlės, bet psichologinė būsena dabar tokia, kad kai nesigauna idealiai, trenkiu viską šonan. Na, bet aš tikiuosi, kad po trupuką viskas susidėlios į savo vietas, o kol kas galiu vieną smulkmenėlę parodyti - gumytės plaukams.

Naujas ritmas

Vakar vakare mane buvo apėmęs baisinis nerimas ir jaudulys, o šiandien tą nerimą ir jaudulį jaučiau dar aštriau. Kaip greitai bėga laikas, Arnas jau ketvirtokas, bet nerimo priežastis ne jis. Mano mažieji pupuliukai, Eglė ir Benas, šiandien pirmą dieną ėjo į darželį (tiesą sakant visą vasarą galvojau, kaip jiems pavyks priprasti prie darželio). Nors pirmą dieną abu palikau tik kelioms valandoms, bet ir tos man prailgo, o kai Benas, o po to ir Eglutė, išvydę mane pradėjo verkti, suspaudė širdį. Nors sako, kad vaikai, kurie verkia pirmomis dienomis, adaptuojasi greičiau, nei tie, kurie pirmas dienas į darželį eina lyg niekur nieko, manęs tai nenuramina, skauda širdį, kad nerūpestingos mano mažėlių vaikystės dienos baigėsi. Taigi nuo rugsėjo pirmosios mūsų šeimyna pradeda gyventi nauju ritmu ir tikiuosi, kad viskas bus gerai (och, kaip virpa širdelė).
Taigi, kam rugsėjis, kaip ir mums,  atneša naujų vėjų ir pasikeitimų, linkiu sėkmės, besimokantiems - gerų mokslo metų.
          Su rugsėjo  pirmąja.

Kas gi laimi sagę?

Nors darbas veja darbą, bet jei jau pažadėjau, kad šiandien bus išaiškinta sagės laimėtoja, pažadus reikia pildyti. Ką gi pretendenčių nėra daug, todėl iš keturių popierėlių mano vyresnėlio laimingoji ranka ištraukia
 
 param param param (fanfaros groja) sagę laimi Jolanta


Tagi Jolanta sveikinu ir brūkštelk man į zuikuciunamai@gmail.com kokiu adresiuku išsiųsti sagę.

Auskarai "Mėlis"

Apie svajones, gimtadienius ir DĖMESIO, DOVANA dienoraščio skaitytojams

Ką gi ši vasarėlė mus gražiais orais nelepina, nors dar rugpjūčio vidurys, bet aš jau užuodžiu rudenį, taip būtent užuodžiu, nes pjaunamų javų kvapas man asocijuojasi su rudeniu. Negaliu sakyti, kad nemėgstu rudens, bet dienos, kai ištisai lyja ir būna apniukę, kelia liūdesį. Nors savotiškas liūdesys mane aplanko jau rugpjūčio viduryje ir nesvarbu ar lyja, ar šviečia saulė, nes tada pajaučiu, kaip nenumaldomai artėja gimtadienis, o su juo ir vasaros pabaiga. Turiu prisipažinti, kad nesu iš tų žmonių, kurie labai laukia gimtadienio, bet apie smagias gimtadienio dovanas pasvajoju, o šiemet nutiko taip, kad dar gerokai iki gimtadienio gavau savo svajonių dovaną (bet apie ją ateityje, kai jos dėka bus sukurti nauji rankdarbiai). Labai smagu gauti išsvajotas dovanas, bet lygiai taip pat smagu ir jas dovanoti, todėl svajonių pildymosi ir gimtadienio proga savo dienoraščio skaitytojams noriu padovanoti kuklią dovanėlę - sagę "Linksmoji pievelė", sagės skersmuo apie 6,5 cm, atlikta siuvinėjimo+vėrimo technika ant natūralios odos.

Taigi, jeigu norite gauti dovanų šią sagę,  iki rugpjūčio 27 d.  24 val. Lietuvos laiku (mat taip jau nutiko, kad gimiau šią dieną),  palikite komentarą po šiuo įrašu (nebūtina tapti dienoraščio sekėju), o rugpjūčio 28 dieną burtų keliu bus išrinktas laimėtoja(as). Linkiu sėkmės ir saulėtų paskutinių vasaros dienų.

Telefono dėklas

Paskutinėmis dienomis man nugara mane vis paveda. Ryte dar kaip ryte, bet į vakarą einu persikreipus kairėn lyg paralyžuota. Matyt truputėlį persistengiau kažką keldama. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera: galėjau keletą valandėlių su savo rankdarbiais pasikrapštinėti. O čia to "krapštinėjimosi" rezultatas

Medvilniniai siūlai, biseriu apvertas karoliukas ir pačios daryti kuteliai.

Klausimėlis

Eglutė jau kurį laiką mums vis sako, kad užaugusi bus mama. Vakar vakare eilinį kartą iš jos išgirstu, kad užaugusi ji bus mama. Aš sakau, kad taip dukryt būsi mama, kai užaugsi. Ir ji tada pagalvojusi sako man: o kas bus tėtis?"  Na, pagyvensim, pamatysim.:).

Dovanėlė

 Auskariukai dovanų vienam šiltam žmogiukui

"

Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi...

Kadangi nusimato lovos pirkimas  arba gaminimas, tai internete dairausi idėjų. Kai kurie variantai kelia nuostabą ir gerąja ir ne visai prasme. Keletą įdomių variantų noriu parodyti ir čia

Šaltinis

Zuikučių dienos

Ach kaip kaip bėga dienos... Rodos, ką tik buvo pirmadienis, o štai ir vėl šeštadienis,tos vasariškos dienelės taip tirpsta taip tirpsta, kaip tie ledai karštą dieną.  Tik šiltos dienos yra gerai man su vaikais (smagiai leidžiam laiką kieme), bet nelabai gerai arba visai negerai, kaip kad buvo ketvirtadienį, mūsų tėveliui, įrenginėjančiam mansardą, nes tada būna sunkoka dirbti. Bet vis tiek visiems mums norisi, kad vasara testūsi kuo ilgiau, kad dar ilgai galėtume mėgautis uogomis ir pyragais su jomis.

Mmm, skanumėlis. Trupininio pyrago receptu jau dalinausi šiame įraše, tik šį kartą  naudojau paprastus kvietinius miltus perpus su ekstra kvietiniais miltais ir vietoj juodųjų serbentų uogienės - šviežius juoduosius serbentus pabarstytus cukrumi. Pyragas buvo minkštutėlis, rupus.
Nors vasarą mažiau lieka laiko prisėsti prie rankdarbių -  atsiranda visokių darbelių lauke, bet karts nuo karto pavyksta ištaikyti kokią minutėlę ir galiu pasidžiaugti, kad nors ilgokai vėrėsi naujas papuošalas (nes prisėsdavau tik po kelias minutes per dieną, o būdavo dienų, kai ir iš viso nebuvo tam laiko), bet pagaliau užbaigiau naująjį vėrinuką "Juoda-balta"

Pakabukas "Žalias obuoliukas"

Fauna, flora ir sapnų gaudyklė

Naminė fauna

Laukinė

Flora tik naminė

 Jau anksčiau rodytas pakabukas ir dar nerodyti auskarai - mošos praminti sapnų gaudykle

Stalas rankdarbiautojoms

Būt ne pro šalį toks stalas ir man: tada pagaliau karoliukai, juostelės, siūlai ir kt. rankdarbiavimo priemonės turėtų savo atskirą vietelę ir įsivyrautų tvarka (na bent aš taip tikiuosi). Lietuvoje tokio tikriausiai nė su žiburiu nerasi, o ir kainytė būtų ko gero dar didesnė negu čia. Na, bet gal MB rengdamas mūsų bendrą darbo kambarėlį kažką panašaus man sumeistraus? Juk galima ir paprastą rašomąjį stalą perdaryti į panašų šiam. Na, o kol kas svajosiu apie tokį - juk kartais svajonės pildosi...