2011 m. balandžio 29 d., penktadienis

Kepuriukas Nr.2

Dar vienas kepuriukas, tik šį kartą Eglutei






2011 m. balandžio 27 d., trečiadienis

Pavasaris

Paskutinėmis dienomis nieko nespėju, atrodo tik tvarkausi tvarkausi po namus, nors ta tvarka greit sujaukiama. Dar einam į lauką, juk toks fantastiškas oras, ir dar tarp tvarkymosi ir buvimo lauke  gaminu valgį. Na atrodytų nieko naujo, viskas kaip ir prieš savaitę ar dvi, tik vat rankdarbiams kažkaip laiko visai nebedaug lieka, nors galvoje sukasi visokių minčių, ir jėgų kažkaip pritrūksta. Matyt po žiemos kūnas dar nepriprato prie padidėjusio  fizinio krūvio. Na vakar vakare sugebėjau kelias eilutes megstinio pamegsti, bet tai ir viskas. O pavasaris, taip ilgai lauktas pavasaris, lekia šuoliais - medžiai buvę nuogi, dabar, rodos, per naktį sužaliavo. Taip ir prabėgs, nespėjus juo pasidžiaugti. Na gal kaip nors įsibėgėsiu ir aš, o kol kas rodau anskčiau padarytą, bet nerodytą sagę.


2011 m. balandžio 26 d., antradienis

Kepuriukas

Paskutiniu metu Benutis visai nedraugauja su kepurėmis, vos spėju uždėti, žiūrėk jau traukia nuo galvos ir meta žemėn. Ypač nemėgsta kepurių su snapeliu. Na nebent kartais jam patinka nukniaukti sesės kepurę ir ją kurį laiką panešioti. Todėl nunėriau labai paprastą (stulpelis su vienu užmetimu) ir tuo pačiu lengvą kepuriuką, kad beveik nejaustų, kad ant galvos kažkas yra. Šiandien iš ryto Benas gan noriai ją užsidėjo ir panešiojo namuose, matysim kaip bus išėjus laukan. Tikiuosi pavyks susitarti ir mano moliūgėlio galva bus pridengta nuo saulės spindulių.


Nebaigti darbai

Kartais nutinka taip, kad pradedi kokį rankdarbį, o paskui atidedi į šalį. Ir guli nebaigtas darbelis, kol ateina įkvėpimas jį užbaigti, jei tas įkvėpimas iš visi ateina... Šiaip nemėgstu, kai susikaupia neužbaigtų rankdarbių, todėl stengiuosi jų skaičių kiek įmanoma mažinti, tačiau ne visada tai pavyksta.  Prieš kurį laiką pradėjau lovatiesę, nunėriau tris detales, o po to suabejojau: ar gražu, ar tinkami siūlai, ar praktiška ir dar daug tokių ar. Kol kas taip ir guli, nes dar nenusprendžiau ką toliau su šiuo neužbaigtu rankdarbiu veiksiu, o plius dar ir mėlynus siūlus sunaudojau kitiems mezginiams. O turintiems išaugtų ar dėl kitos priežasties nenešiojamų džinsų ir daaaug kantrybės, siūlau kaip vieną iš džinsų panaudojimo būdų.

Sunkus darbas

Sėdi mano dukriukas tualete. Sėdi, sėdi, po kokių penkių  minučių pareiškia: "Labai sunkus darbas kaku padaryt".

2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis

Laimingų Šv. Velykų

 
Laimės, santarvės, susikalbėjimo ir ramybės jūsų namams...

2011 m. balandžio 22 d., penktadienis

Dovana

Eglė iš http://egles-saulytes.blogspot.com/search/label/Atiduotuv%C4%97s organizavo atiduotuves, kuriose sugalvojau sudalyvauti, nors man žiauriai nesiseka loterijose, ir žinoma nelaimėjau. Tačiau mano nuostabai vis dėlto nelikau be novanos, nes Eglė įsteigė papildomą prizą  man -  šalikėlį margį.
Taigi šitą gėrį paštininkas vakar įteikė 7 val. ryto. Gerai, kad mūsų mažasis biožadintuvas jau buvo mus prikėlęs, tai nebuo didelio šoko, kai tokią ansktyvą rytinę valandą pasigirdo durų skambučio garsas. Tiesą sakant, sužinojusi apie papildomą prizą man, nutariau atsilyginti tuo pačiu ir Eglei išsiunčiau sagę, kuri ją  pasiekė truputį anskčiau

Tikiuosi, kad Eglei ji primins pavasarines žibuokles...
Na va, pasigyriau, o dabar vėl tęsiu pavasarinį tvarkymąsi, kuris šiemet kaip niekad atima daug laiko.

2011 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Dar viena sagė

Na va, ir mus pavasarinės ligos neaplenkė: abu mažiai sloguoja ir kosti. Todėl prie rankdarbių nelabai prisėdu, rodau anksčiau padarytą, bet nerodytą sagę, kad nebūtų visiškai tylu dienoraštyje.



2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

Auskarai+pakabukas

Aš kažkaip vis su papuošalais  rodausi paskutiniu metu. Pavasaris savaip veikia, nes paskutinėmis dienomis nei pyragų kepu, nei duonos,  na kartais vaflių ar batoną iškepu. Megsti mezgu, bet iki megstinio užbaigimo dar gabaliukas darbo. Nors, tiesą sakant, net nežinau ar galutiniu rezultatu liksiu patenkinta. Mat,pasibaigus siūlų atsargoms, išardžiau nelabai nešiojamą megstuką, ir pradėjau megsti naują, nes buvau labai pasiilgus mezgimo. Skalbti siūlus tingėjau, lyginti nesigavo, nes arba vis tiek liko garbanotas arba virto plonu, tai mezgiau iš neapdorotų. Kol kas tas mezginio nelygumas manęs baisiai nenervina (aišku megstukas neatrodys kaip naujas), bet kaip bus pabaigus ir susiuvus, tubūt nuo nuotaikos priklausys. Todėl  dabar paprasčiausiai neperku naujų siūlų, kad nekiltų pagunda nepabaigti pradėto darbo ir paslėpti kur nors giliai giliai (nes tragiškai nemėgstu ardymo, ypač jau susiūto mezginio). Na ateitis parodys, o dabar minėtieji, prieš kokią savaitėlę suverti, bet dar nerodyti, auskarai ir pakabukas.

2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis

Kaktuso žiedas

Ką daryti, jei nežydi kaktusas - taigi che che che imti ir pagaminti jam žiedą... Juokauju, naujoji sagė, dydis 6,5 cm, tecnika - siuvinėjimas ir truputis vėrimo.


2011 m. balandžio 11 d., pirmadienis

Krepšiai iš pakavimo juostų


Kai pasižiūri tokius vaizdelius, norom nenorom peršasi mintis, kad beveik nieko negalima  išmesti. Tik kur visą gėrį kaupti, kad namai nepavirstų sandėliu arba,dar blogiau, sąvartynu? Ir dar, man teko matyti, čiupinėti ir išmesti tik baltas pakavimo juostas, o kitokių spalvų neteko regėti, jau nekalbant apie pačiupinėjimą. O gal Lietuvoje buitinė technika ir šiaip didelių gabaritų  daiktai pakuojami tik su baltomis juostomis? Tikriausiai pati pynimu neužsiimčiau, kažkaip nelabai ši rankdarbių rūšis man sekasi, bet savo tėčiui pasiūlyčiau, gal ir man kokį krepšį nupintų...

2011 m. balandžio 9 d., šeštadienis

Kasdienybė

Paskutinėmis dienomis nepavyksta ramiai atsisėsti prie kompiuterio ir parašyti į dienoraštį. Tai  kompiuteris užimtas, tai, vos prie jo prisėdus, Benas pradeda reikalauti dėmesio, o jei atsiranda laisva minutė,  norisi pamegsti, pasiuvinėti arba paprasčiausiai ramiai išgerti kavos ar arbatos puodelį. Tik, kol Benas prie papulio glaudžiasi, kitų rankdarbiautojų naujienas perskaitau, paštą patikrinu, ir tai ne visada ramiai, netrukdomai pavyksta padaryti.. Šį įrašą irgi tik iš antro karto pavyko parašyti, nes Benas ištaikęs jam palankę  akimirką išjungė kompiuterį. Gerai dar, kad dalis įrašo išsisaugojo juodraštyje, tai vis mažiau teko rašyti. Ryškiai mano vaikams reikia lauko, erdvės, nes namuose "nebeįsitenka savo kailyje". Tik va, kad orai nedžiugina ir lauke pabūi nedažnai pavyksta. Vakar tik per pusę Laisvės alėjos turėjome galimybę pereiti, kol tėtukas su reikalais subėgiojo, ir tai sprendžiau važiuoti-nevažiuoti kartu, nes buvo baisinis vėjas. Apsisprendžiau važiuoti nes baisiai reikėjo nėrinukų užsakytai sagei užbaigti. Taigi nusipirkau, prisiuvau ir sagę jau perdavė naujajai savininkei. Sakė, kad patiko.

2011 m. balandžio 3 d., sekmadienis

Antras daiktų gyvenimas

 Noriu pasidalinti keliomis idėjomis rastomis internete.

Suoliukas iš metalinės statinės



Paukščio narvelis iš teniso rakečių