Labiausiai pajaučiu kaip nenumaldomai bėga laikas per vaikų gimtadienius. Juk rodos, dar tik vakar stebėjai jo pirmus žingsnius, džiaugiausiai pirmu ištartu "mama", o šiandien jam jau dešimt (na tiksliau dešimt sukako šeštadienį, rugsėjo dvidešimt ketvirtą). Dešmt metų prabėgo kaip akimirka. Ir nieko čia nepadarysi. Kaip viena akimirka prabėgo ir vasara, o mes vis dar paskendę savo statybose. Padaryta daug, bet taip norėtūsi pasakyti: mes statėme, statėme ir pagaliau pastatėme, valio draugai. Visi tie statybiniai reikalai vis pasiglemžia nemažai mano laiko, todėl rankdarbiam kolkas lieka tik trupiniai. O čia tų laiko trupinių rezultatai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą