Negaliu pasigirti, kad Benutis daug kalba, kaip išmoko pagrindinius žodžius, taip ir stengiasi su jais apsieiti: mama, tėti, dau (daugiau), mau (man), sesė, Anė (Arnas), dėdė, teta, brr ma (mašina), tatu (traktorius), obai (obuolys), buba (bulvės), babu (arbata), dadu (ledai), au (šuo), ačiū, mima (blynas), ti (du arba trys). O paskutinėmis dienomis, užuot išmokęs kokį naują žodelį, prie jau išmoktų gale pradėjo pridėti raidę m. Taigi vietoj ačiū, gaunasi ačiūm, tatum ir pan. Taigi iki Eglutės, kuri kalba daug ir beveik nesustodama, jam labai toli, bet tikiuosi, kad persilaužimas įvyks ir jis galės ždodžiu įvardinti savo norus ir man vis mažiau reikės spėlioti link kur rodo jo pirštukas ar ko mano mažiukas reikalauja mykimu, gestais ir kitokiomis išraiškos priemonėmis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą