2010 m. lapkričio 27 d., šeštadienis

Antras daiktų gyvenimas

Tvarkydama spintą radau Eglutės kelnes, kurios buvo jai jau gerokai per trumpos, bet kadangi jos buvo geros per juosmenį ir klubus, o taip pat buvo su pašiltinimu, tai nutariau iš jų padaryti kaprius. Truputis gumos, darbo žirklėmis bei adata su siūlais ir kelnės atgimė naujam gyvenimui. Kaip tame filmuke: svarbiausia reikiamoje vietoje padėti kablelį: išmesti negalima, panaudoti.
Buvo kelnės per trumpos...
Tapo kapriais kaip tik...

2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

Nauji mezginukai dukrytei


Kadangi apsižiūrėjom, jog žieminės kepurės dukriukui pasidarė ankštokos, tai numezgiau naują kepuriuką ir movą kaklui. Dar būtų gerai įsiūti pašiltinimą kepurei, kad jau tikrai nebūtų šalta. Bet tam kažkaip reikia nukakti iki audinių parduotuvės, na, bet gal ką iš naminių resursų sugalvosim panaudoti. Kepurei ir movai sunaudojau 100 g siūlų (bet taip jau iki paskutinio siūlo galiuko), sudėtis 50 proc. vilnos, 50 proc. akrilo.

2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

Naminė duona

Iškepti namie duoną galvojau jau seniai, tik kažkaip neprisiruošdavau, bet užpraėjusį šeštadienio rytą pažiūrėjusi "Ryto suktinį" ir pamačiusi kaip pagal labai paprastą receptą a kvietinė a, nusprendžiau, kad būtinai turiu pamėginti ją iškepti. Pirmą kartą, kai kepiau duoną truputį padauginau mielių, tačiau duona vis tiek buvo labai skani, tada kepiau dar du kartus ir abu kartus duona buvo suvalgoma per dieną, vaikai ją valgė kaip pyragą. Todėl, dalinuosi receptu.
Reikės:
3 puodelių kvietinių miltų ir dar šiek tiek duonos apminkymui, aš naudojau arbatinio puodelio dydžio "cappuccino" puodelį.
1 arbatinio šaukštelio sausų mielių (naudojau "Fermipan", bet manau ir kitos puikiausiai tiks)
2 arbatinių šaukštelių cukraus
1 arbatinio šaukštelio druskos
1 valgomo šaukšto aliejaus, šiek tiek vandens ir jei norite kmynų arba saulėgrąžų (vieną kartą kepiau su saulėgrąžomis, du kart su kmynais, vienodai gardu, su kmynais duona truputį rūgštesnė).
Į indą beriame miltus, cukrų, druską, mieles, kmynus arba saulėgrąžas, pilame aliejų, tada pilame vandenį (maždaug stilklinę) ir šaukštu maišome tešlą. Tešla turi gautis tiršta, bet ne kieta, maišant atlipti nuo indo sienelių. Tada paliekame duoną kilti 4-5 valandas. Duonai pakilus (tešlos kiekis padvigubėja), tešlą verčiame ant gausiai miltais pabarstytos lentelės arba stalo ir lankstome kaip vokelį, kol įminkysime šiek tiek miltų, tešla turi išlikti minkšta, ne per kieta. Tada suformuotą kepaliuką dedame į gausiai pabarstytą miltais indą, kuriame kepsime duoną. Aš naudojau puodą, kadangi duoną reikia kepti uždengtame inde, tam, kad duona nebūtų sausa, arba jei kepsite skardoje, reikės į orkaitę kaskart pašlakstyti vandens, na manau, dar galima apačioje padėti indą su vandeniu. Ir paliekame tešlą pastovėti dar 1 valandą. Pagal receptą duoną reikia kepti 30 min. 200-220 laipsnių orkaitėje, bet dėl to, kad mano orkaitė sena (arba aš rašydama receptą suklydau) aš duoną kepu 1 valandą. Paprasčiausiai po pusvalandžio reikėtų pažiūrėti ir nuspręsti reikia dar kepti ar ne. Kepaliukas turi būti gražiai rusvai apskrudęs. Duonai iškepus, traukiame iš orkaitės ir paliekame duoną 1 valandai pailsėti (turiu prisipažinti mes nė karto tiek neišlaukėme:)). Ir tada skanaujame.

2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

Šalikėlis






18 cm pločio, 1 m 66 cm ilgio. Siūlai? Tiksliai sunku pasakyti, nes juos atidavė vyro sesė susuktus į kamuolį be etiketės, bet spėju, kad vilna su poliesteriu, pastarojo daugiau, nei vilnos. Mezgiau pagal šitą schemą, tik be pumpurėlių.

2010 m. lapkričio 2 d., antradienis