2010 m. liepos 21 d., trečiadienis

Atostogos Norvegijoje

Na štai jau beveik dvi savaitės, kai sugrįžom iš kelionės po Norvegiją, o prisėsti ir parašyti apie tai nebuvo tai laiko, tai įkvėpimo. Iš pradžių buvo pragariški karščiai (su vyru juokavome, kad dar galėjom pabūti šiaurėje), tiesa, Norvegijoje vieną dieną taip pat temperatūra buvo pasiekusi +28 C, bet ten karščio visai nesijautė, nes pūtė vėsinantis vėjelis. Vėliau, netgi tolygiai karščiui, kalnas darbų, o ir Benutis po kelionės be manęs pabūna tik trumpą laiką, kur buvęs, kur nebuvęs vis dėmesio prašosi. Na, bet po truputį įsivažiuojam į įprasto ritmo vėžes.
Taigis, kelionė buvo ilga, varginanti, bet kartu įdomi ir ilgai svajota. Pirmiausia 1300 km kelionė automobiliu iki Kylio. Beveik visą kelią vairavo Edvinas, man šito "malonumo" teko tik kokie 150 km Vokietijos greitkeliu ryte, nes Benas miegojo, o MB buvo visai pavargęs, todėl tiesiog pareikalavau keistis. Paskutinį kartą per Lenkiją teko važiuoti beveik prieš 11 metų, tada galiu konstatuoti per tiek metų ji iš ties nemažai pasikeitė: pagražėjo, pagerėjo keliai. Aišku aš ją temačiau pro mašinos langus (bet lygiai taip ir prieš 11 metų). Patiko Gdansko senamiestis, todėl visai norėčiau nuvažiuoti po jį pasivaikščioti. Gal kada ateityje... Po varginančių 18 val. pasiekėmė Kylį. Kadangi iki kelionės laivu buvo likęs gabalėlis laiko nuėjome truputėlį pasivaikščioti po miestą, užėjome pasmalsauti į geležinkelio stotį.Tada 20 val. kelionė didžiuliui kruiziniu laivu Color fantasy.Kam įdomu, apie šiuos kruizus daugiau info čia.
Įlipę į laivą ir pasidėję daiktus kajutėje porą valandų ėjome pasižvalgyti po laivą. Po to nutarėme, kad po tokios ilgos kelionės automobiliu reikia porą valandų nusnausti, todėl 16 val. prigulėme pamiegoti, juokingiausia, kad tos pora valandų virto 14 val. miego iki 6 val. ryto. Bet iki 10 val. (kol atplauskime į Oslą) dar turėjome laiko apžvalgyti tas vietas, kurių nebuvo apžiūrėję iš vakaro. Laivas iš ties gražus, tačiau nėra pigus malonumas juo keliauti.
Laivu plaukė daug pensininkų vokiečių, teko net liftu keltis su vienu senoliu, kuris sunkiai pats vaikščiojo, todėl judėjo su spec. vaikštyne. Tąkart pagalvojau, kad retas lietuvis pensininkas tam ryžtūsi (turiu omenyje ne pinigus, o sveikatą).
Artėjant prie Oslo ėjome stebėti pakrantės vaizdų.

Oslas mus pasitiko "šiek tiek" apsiniaukęs (kaip matyti paskutinėje foto), nors viena norvegiška pora tarpusavyje kalbėjosi, kad oras išpuolė geras. Buvau bepradedanti manyti, kad toks oras mus lydės visą kelionę po Norvegiją, bet dėkui Dievui, taip neatsitiko.
Laivui įplaukus į uostą per garsiakalbius paskelbė, kad keliaujantieji su automobiliais turi sėsti į savo automobilius ir laukti leidimo išvažiuoti iš laivo, tai taip ir padarėme. O išvažiavus iš laivo laukė dar apie 500 km kelionė iki Melhus, kur gyvena mūsų draugai Tomas ir Audra, kurie maloniai priėmė mus keliom dienom ir už tai jiems dar kart didelis ačiū. Apie likusią kelionės dalį parašysiu vėliau, ir tikiuosi, kad tam neprireiks dviejų savaičių.