2010 m. gruodžio 30 d., ketvirtadienis

Laimingų Naujųjų*** С Новым годом


Štai ir pralėkė metai. Kokie jie buvo? Visko buvo: ir juoko, ir ašarų, naujų pasiekimų, svajonių, šiokio tokio nusivylimo, vilčių, kelionių, netekčių... Mainės dienos lyg vaivorykštės spalvos. Dabar, metams baigiantis, viliuosi, jog ateinantys metai nebus blogesni, drįstu svajoti, kad visiems nestigs sveikatos, kantrybės, ypač man:), draugiškų šypsenų, malonių susitikimų, gerų įspūdžių. Norėtūsi sau ir visiems palinkėti, kad visada turėtumėt tvirtą petį, į kurį galėtumėt atsiremti, niekada netrūktų jėgų, ryžto įgyvendinant svajones. Lai ateinantys Zuikio metai atneša tą atokvėpį ir lengvumą po sunkių išbandymo metų...

Вот и прошол год. Каким он был? Всё было: и смех, и слезы, новые достижении, мечты, разочарование, надежда, путешествия, потери ... Дни менялись как цвета радуги. Теперь, к концу года, я надеюсь, что следующий год не будет хуже, смею мечтать, что все будем здоровы и всем хватит терпения, особенно для меня:), дружелюбных улыбок, приятных встреч, хорошего опыта. Хочу себе и всем пожелать, чтобы вы всегда имели сильное плечо, на которое могли бы опереться, имели сил и решительности осуществить свои мечты. Пусть следующий Заийчий год приносит легкость и облегчение после года испытаний ...

2010 m. gruodžio 23 d., ketvirtadienis

Šiltų, gražių Šv. Kalėdų


Noriu visiems užsukantiems palinkėti sveikatos, laimės ir susiklausymo. Tegul Šv. Kalėdos būna ramios, šiltos ir nešančios viltį. Būkit laimingi.

2010 m. gruodžio 18 d., šeštadienis

Trupininis pyragas/ Пирог с крошками.

Kai už lango šalta kažkaip tingisi eiti į parduotuvę, o kai norisi kažko skanaus, bet namie yra truputis margarino, cukraus, miltų ir dar šio bei to, galima išsikepti trupininį pyragąDažniausiai visko dedu iš akies, šįkart bandžiau paksaičiuoti
Taigi reikės:
1kiaušinio
8 valg. š. su kaupeliu cukraus (jei pyragui naudosite saldžią uogienę cukraus reiktų dėti truputį mažiau)
150 g. margarino arba sviesto
1 a. š. kepimo miltelių
miltų tiek, kad tešla neliptų prie rankų, bet nebūtų per kieta,
tirštos uogienės (aš naudojau saldžiarūgštę juodųjų serbentų uogienę).
Dubenyje ištriname cukrų su su kiaušiniu ir kepimo milteliais, tada pilame ištirpintą, bet nekarštą, margariną. Minkome tešlą, suformuojame rutulį, vyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą valandai. Tada tešlą dalyjame į dvi dalis: didesnę (maždaug 2/3 dalis) pyrago pagrindui ir mažesnę (1/3 dalį) trupiniams. Išardomą formą išklojame sviestiniu popieriumi, iš tešlos formuojame pagrindą su maždaug 2 cm borteliais. Tada dedame uogienę, iš likusios tešlos darome trupinius ir užklojame uogienę. Kepame 200 C laipsnių orkaitėje iki pyrago viršus lengvai paruduos. Labai skanu šiltas su pienu, bet taip pat skanus ir šaltas.

Когда на улице холодно как то лень пойти в магазин, но хочится что-то вкусное, но дома есть немного маргарина, сахара, муки - можно испечь пирог.
В большинстве случаев я делаю так на глаз, на этот раз я попыталась измерить сколько всего кладу.
Так что вам нужно:
1 яйца
8 ст. л с небольшим сахара (если вы будете использовать сладкое варенье сахара потребуется меньше)
150 г маргарина или сливочного масла
1 ч. л разрыхлителя
муки, чтобы тесто не липло к рукам, но небыло слишком твёрдое,
густого варенья (я использовала кисло сладкое варенье черной смородины).
Сбить в миску яйцо с сахаром и порошком для выпечки, хорошо перемешать, затем добавить расплавленый, но не горячий маргарин. Пальцами растереть до состояния крошки, сделать тесто, сформироват шар, намототь пленку и поместит в холодильник на час. Тогда поделить тесто на две части: большую (около 2 / 3) для нижнего основания пирога, (1 / 3) для крошек. Берём разъемную форму для выпечки, выкладываем пергаментом, распределяем тесто руками по дну и бортикам (около 2 цм) формы. Затем кладём варенье, посыпаем пирог из оставсыся теста сделаными крошками. Выпекать при температуре 200 градусов С пока пирог не подрумянится. Пирог вкусный теплый с молоком, но вкусный и холодный.

2010 m. gruodžio 17 d., penktadienis

Dovanų dėžutė/Подарочная коробка

Prisipažinsiu, pakuojant dovanas kartais nueinu pačiu lengviausiu keliu - nusiperku dovanų maišelį parduotuvėje ir paprasčiausiai dovaną įdedu į jį. Bet, kai dovana nėra didelė, tokia kaip sagė, auskarai ar pakabukas, reikia mažos dėžutės. Tada gaminu pati. Šį kartą dėžutę gaminau pagal šią pamokėlę, dėžutės viršų iš 13x13 cm lapo, o apačią iš 12,7x12,7 cm . Kaip padaryti gėlytę iš servetėlės pamokėlę rasite čia.
Я признаюсь, иногда для упаковки подарков выбираю самый простой способ - покупаю в магазине подарочную сумку. Но когда подарок не большой, как брошь, серьги или кулон, нужна небольшая коробка. Тогда коробку делаю сама. На этот раз коробку делала в соответствии с этим уроком, верх коробки из 13x13 см листа бумаги, дно из 12,7 x12,7 см. Как сделать цветок из солфетки, урок можно найти здесь.

2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis

Kalėdinės dovanos

Kadangi dovana dar neįteikta, tai tik akies krašteliu leidžiu žvilgterėt...

2010 m. gruodžio 13 d., pirmadienis

Idėjos Šv. Kalėdoms




kaip tai padaroma čia

Antras daiktų gyvenimas

Žinote, nelaikau save žmogumi be fantazijos, bet, kai pamatau kažką panašaus į tai:

paimta iš čia

arba tai...
šaltinis

Gal tai nėra šviestuvai, kuriuos norėčiau turėti savo namuose, tačiau jų kūrėjų fantazija, išradingumas ir drąsa mane žavi.

2010 m. gruodžio 9 d., ketvirtadienis

Zuikučių kalėdinis fabrikėlis

Kalėdines dovanas pradėjau ruošti dar lapkričio viduryje ir labai tikiuosi, kad iki Šv. Kalėdų spėsiu visas, kurias darau pati (didžioji dalis būtent tokių), o neperku, pagaminti. Tiesą sakant, dovanėlės kuklios, bet darytos galvojant apie konkretų asmenį (kas galėtų tikti ir patikti), su meile ir praktiškos. Pora iš jų:




2010 m. gruodžio 2 d., ketvirtadienis

Šalčio raštai

Spustelėjus šaltukui galime pasigrožėti štai tokiais šalčio išgražintais stiklais.



Argi ne gražu?

2010 m. lapkričio 27 d., šeštadienis

Antras daiktų gyvenimas

Tvarkydama spintą radau Eglutės kelnes, kurios buvo jai jau gerokai per trumpos, bet kadangi jos buvo geros per juosmenį ir klubus, o taip pat buvo su pašiltinimu, tai nutariau iš jų padaryti kaprius. Truputis gumos, darbo žirklėmis bei adata su siūlais ir kelnės atgimė naujam gyvenimui. Kaip tame filmuke: svarbiausia reikiamoje vietoje padėti kablelį: išmesti negalima, panaudoti.
Buvo kelnės per trumpos...
Tapo kapriais kaip tik...

2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

Nauji mezginukai dukrytei


Kadangi apsižiūrėjom, jog žieminės kepurės dukriukui pasidarė ankštokos, tai numezgiau naują kepuriuką ir movą kaklui. Dar būtų gerai įsiūti pašiltinimą kepurei, kad jau tikrai nebūtų šalta. Bet tam kažkaip reikia nukakti iki audinių parduotuvės, na, bet gal ką iš naminių resursų sugalvosim panaudoti. Kepurei ir movai sunaudojau 100 g siūlų (bet taip jau iki paskutinio siūlo galiuko), sudėtis 50 proc. vilnos, 50 proc. akrilo.

2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

Naminė duona

Iškepti namie duoną galvojau jau seniai, tik kažkaip neprisiruošdavau, bet užpraėjusį šeštadienio rytą pažiūrėjusi "Ryto suktinį" ir pamačiusi kaip pagal labai paprastą receptą a kvietinė a, nusprendžiau, kad būtinai turiu pamėginti ją iškepti. Pirmą kartą, kai kepiau duoną truputį padauginau mielių, tačiau duona vis tiek buvo labai skani, tada kepiau dar du kartus ir abu kartus duona buvo suvalgoma per dieną, vaikai ją valgė kaip pyragą. Todėl, dalinuosi receptu.
Reikės:
3 puodelių kvietinių miltų ir dar šiek tiek duonos apminkymui, aš naudojau arbatinio puodelio dydžio "cappuccino" puodelį.
1 arbatinio šaukštelio sausų mielių (naudojau "Fermipan", bet manau ir kitos puikiausiai tiks)
2 arbatinių šaukštelių cukraus
1 arbatinio šaukštelio druskos
1 valgomo šaukšto aliejaus, šiek tiek vandens ir jei norite kmynų arba saulėgrąžų (vieną kartą kepiau su saulėgrąžomis, du kart su kmynais, vienodai gardu, su kmynais duona truputį rūgštesnė).
Į indą beriame miltus, cukrų, druską, mieles, kmynus arba saulėgrąžas, pilame aliejų, tada pilame vandenį (maždaug stilklinę) ir šaukštu maišome tešlą. Tešla turi gautis tiršta, bet ne kieta, maišant atlipti nuo indo sienelių. Tada paliekame duoną kilti 4-5 valandas. Duonai pakilus (tešlos kiekis padvigubėja), tešlą verčiame ant gausiai miltais pabarstytos lentelės arba stalo ir lankstome kaip vokelį, kol įminkysime šiek tiek miltų, tešla turi išlikti minkšta, ne per kieta. Tada suformuotą kepaliuką dedame į gausiai pabarstytą miltais indą, kuriame kepsime duoną. Aš naudojau puodą, kadangi duoną reikia kepti uždengtame inde, tam, kad duona nebūtų sausa, arba jei kepsite skardoje, reikės į orkaitę kaskart pašlakstyti vandens, na manau, dar galima apačioje padėti indą su vandeniu. Ir paliekame tešlą pastovėti dar 1 valandą. Pagal receptą duoną reikia kepti 30 min. 200-220 laipsnių orkaitėje, bet dėl to, kad mano orkaitė sena (arba aš rašydama receptą suklydau) aš duoną kepu 1 valandą. Paprasčiausiai po pusvalandžio reikėtų pažiūrėti ir nuspręsti reikia dar kepti ar ne. Kepaliukas turi būti gražiai rusvai apskrudęs. Duonai iškepus, traukiame iš orkaitės ir paliekame duoną 1 valandai pailsėti (turiu prisipažinti mes nė karto tiek neišlaukėme:)). Ir tada skanaujame.

2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

Šalikėlis






18 cm pločio, 1 m 66 cm ilgio. Siūlai? Tiksliai sunku pasakyti, nes juos atidavė vyro sesė susuktus į kamuolį be etiketės, bet spėju, kad vilna su poliesteriu, pastarojo daugiau, nei vilnos. Mezgiau pagal šitą schemą, tik be pumpurėlių.

2010 m. lapkričio 2 d., antradienis

2010 m. spalio 30 d., šeštadienis

Antras daiktų gyvenimas

Nesu didelė daiktų ir visokių niekučių kaupikė, na būna taip, kad atidedu kažką nenaudojamą su mintim: "o gal prireiks", nors per didžiąsias tvarkymosi dienas nemaža dalis iškeliauja į šiukšlių dėžę. Kas tikrai gauna antrą gyvenimą, tai išaugti ar nunešioti megstiniai - virsta naujais megstinias, bet dažniausiai kojinėmis, seni džinsai - mašeliukais, pieštukinėmis, lopais vaikų lauko kelnėms, kartonas - dėžutėmis, tapetai - aplankalais Arno pratyboms. Aišku būna smagu, kai daiktas užuot iškeliavęs į savartyną, pavirsta kažkuo reikalingu -naudojamu, o tuo pačiu ir naujo daikto pirkti nereikia.
O čia interneto "pievose" rastos kelios idėjos senų daiktų panaudojimui. Gal kam pravers.




Šaltinis

Benučiui 1- eri

Kaip greitai bėga laikas - vakar mūsų mažajam sūneliui sukako vieneri.Auk mielasis, sveikas būk, toliau dalink savo nuostabią šypseną.

2010 m. spalio 27 d., trečiadienis

Tyla

Kai vaikai užmiega ir namuose įsivyrauja tyla, būna gera žiūrėti pro langą į užmiegantį miestą, pažiūrėti gerą filmą ar ramiai paskaitinėti internete ir atsipalaiduoti po dienos rūpestėlių. Kaip tik į temą apie atsipalaidavimą:
"Esu girdėjęs apie tokią laimingą gyvenvietę. Nuvažiavo misijonierius ten ir stebisi:- Tai jūs negeriat?
- Ne.
- Ir nerūkot?
- Ne.
- Ir narkotikų nevartojat?
- Ne. Nevartojam.
- Tai kaip jūs atsipalaiduojate?
- O mes neįsitempiame…
"
Radau čia.

2010 m. spalio 26 d., antradienis

In studija blog'o loterija

Ilona iš In Studija blog'o skelbia loteriją, norintys(-čios) sudalyvauti skaitykite čia.

2010 m. spalio 25 d., pirmadienis

Muzika

Kartais, kai reikia likviduoti namuose sprogusios bombos padarinius (t.y. vaikų padarytą betvarkę), neblogai užsileisti tokią muziką

2010 m. spalio 22 d., penktadienis

Šiltų mezginių metas

Kai atšala orai, kojinės, šalikai, kepurės, šilti megstiniai būna įrašyti mano rankdarbių sąrašo viršuje (na tiesą sakant, tas sąrašas dažniausiai būna galvoje, o ne ant popieriaus). Nors tų kojinių nuo rudens pradžios dar ne tiek daug numegsta: penkios poros bei didžioji dalis (trejos) jau iškeliavusios į naujus namučius ir tikiuosi šildo kojeles jų gavėjams. Vienas spėjau įamžinti, nes dažniausiai jos išdovanojamos be jokio fotografavimo. Mezgiau iš pusvinlės su elastanu, todėl kojinės šiltos ir gražiai priglunda prie kojos.
Ir dar vienas įamžintas mezginys: megstukas tik viena diena už mūsų Benutį vyresniam Bernardui. Megstuką mezgiau taip pat iš pusvilnės, megstukas be siūlių, reglano tipo.

2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis

Vaikų kalba

Vakar grįžus mūsų tėtukui iš darbo, skundžiu dukriuką, sakau Eglė manęs dieną labai neklausė. Tėtė Eglutei ir sako: tai tu Eglute esi neklaužada. Eglė atsako: klaužada aš, klaužada.

2010 m. spalio 11 d., pirmadienis

Apie alpinizmą, darbus ir dar kai ką

Paskutiniu metu prisėsti ir ramiai kažką parašyti beveik nėra šansų. Vos tik prisėdu prie kompiuterio, tuoj kur buvęs, kur nebuvęs ir Benas prisistato: lipa ant kelių, griebia už pelės arba su nepaprastu entuziazmu skuba paspausti kompiuterio išjungimo mygtuką. Na dar lieka laikas, kai jis miega, bet ir jis gerokai sutrumpėjo. Jei anksčiau Benutis miegodavo tris kart per dieną po valandą, tai dabar vieną valandą per dieną, na kartais pavakare "nulūžta" pusvalandukui. Visu kitu laiku vyksta neįtikėtini alpinizmo seansai. Bando užlipti visur, kur tik pajėgia, o pajėgia iš tiesų daug: jeigu virtuvėje nuo stalo neatiktrauktos kėdės, užsilipa ant kurios nors iš kėdžių, o tada ant stalo, vaikų kambaryje stovi spintelė su stalčiais, o ant jos gėlė, tai jis išsitraukia apatinį stalčių, laikydamasis už kitų stalčių rankrnėlių įsilipa į jį ir tada kapsto žemės iš gėlės vazono. Ir aukščiausia alpinizmo viršūnė, tai, kai nuo fotelio lipa ant palangės. Uf, kiek kartų mano širdelė į užkulnius dardėjo. Rodos, net nusisukti dorai nespėjau, o jis jau kur nors kariasi. Aš jau pradėjau apžiūrinėti savo vargšę galvelę ar ten koks žilas plaukas dar nepasirodė. Pradėjau galvoti, kad gal kartais alpinistas Vladas Vitkauskas yra koks nors tolimas mūsų giminaitis ir Benas paveldėjo alpinizmo geną. Vienu žodžiu, ramiai pasėdėti ir užsiimti rankdarbiais laiko nėra daug. Ir dienoraščio gimtadienį praleidau jokio įrašo nepadariusi..., ir parodyti nelabai yra ką. Nors, kai prireikė telefono dėklo, tai susikurpiau jį per kokį pusvalandį.
Po truputį pribėgdama mezgu, nors ir čia neapseita be nuotykių. Mezgiau vienai mergaitei bolero stiliaus megstuką, likus numegsti vienai rankovei, paaiškėjo, kad likę siūlai skiriasi šiek tiek savo storiu. Patikrinau pagal etiketes, partija kaip ir ta pati. Na vienu žodžiu. Viena paguoda, kad saulė beveik kasdien negaili savo spindulių ir galima į lauką išeiti pasivaikščioti. Taip vieną dieną vaikštinėjant sutikome be galo prieraišų katinėlį, kuris ilgai mus sekė ir buvau pradėjusi bijoti, kad jis rimtai sugalvojo tapti dar vienu mūsų augintiniu.
Bet visa laimė, kad kai vėliau sutikome du jaunuolius ir katinėlis pamanė, kad su jais jam bus linksmiau keliauti.
Štai toks gyvenimas "verda" zuikučių namuose:).

2010 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis

Šalikas ir pirštinaitės


Na va, šalikas ir pirštinaitės į kompaniją kepurei paruošti.

2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

Batai keliantys nuotaiką


Vaikščiodama po interneto platybes užtikau štai tokius linksmuoliškus batus. Manau, kad labai pakeltų nuotaiką tokiu apniukusiu oru. Batus radau čia.

Kepurė Benučiui



Taigi toliau ruošiamės šaltajam sezonui. Į draugiją kepurei dar reikia numegsti pirštines ir šaliką. Tikiuosi neužklups kokie kiti rūpesčiai ir ilgai netruksiu juos numegsti. Tiek dar daug visko norisi numegsti tik, kad tas laikas tirpsta kaip ledai karštą vasaros dieną...

2010 m. rugsėjo 21 d., antradienis

Kai už lango lyja

Kai už lango lyja ir pasivaikščiojimus gamtoje tenka atidėti iki geresnių orų, atlikus visokius namų ruošos ir ne tik darbelius, smagu šiltai įsitaisius megsti. Naujausi baigti mezginiai-nėriniai:kepurė, šalikas-gaubtas (net nežinau kaip teisingiau čia pavadinti) bei pirštinaitės mano pupai.

2010 m. rugsėjo 16 d., ketvirtadienis

Naujausias mezginys


Megstukėlis mažiausiam mūsų zuikiui. Tik fotografuoti šiomis apniukusiomis dienomis sudėtinga.

2010 m. rugsėjo 12 d., sekmadienis

Kėdė-pakaba


Sakyčiau ne tik linksmai atrodančios, bet ir taupančios erdvę kėdutės. Šaltinis.

2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Muzika

Mano mažoji mergaitė gali šnekėti visą dieną non stop. Na Eglutė dar neištaria R raidės, bet tai jai visai netrukdo bendrauti. Pvz. "Mama aj tu man nupikai man šitą liemenę. Sakau: aš. Eglutė: o kodėl? Sakau, kad šilta būtų, nesušaltum ir nesusirgtum. Eglutė: o kodėl. Aš, kad netektų sirgti ir gerti karčių vaistų. Eglutė: o kodėl?" Ir taip gali tęstis visą dieną. Kai man pradeda įsiskausti galvą aš paprašau jos pabūti tyliai ir keletą minučių nekalbėti. Ji man tai pažada. Ir iš kart po pažado vėl pradeda tą patį per tą patį kalbėti. Tad nenuostabu, kad šiuo metu man geriausia muzikta - tyla. Nors kartais visai neblogai paklausyti kokios nors ramios dainos.

Kaip automobilius į stovėjimo vietą stato profesionalai.

Šis filmukas apie automobilio statymą sukėlė ir šypseną, ir nuostabą. Pati taip pastatyti mašiną išdrįsčiau pamėginti tik tarp kokių kuolelių, bet ne tarp tikrų automobilių :).

2010 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis

Popierinis maišelis

Buvo paprastas vokasTapo štai tokiu maišeliu.
Belieka dar kaip nors papuošti ir bus galima pakuoti kokią nors nedidelės apimties dovanėlę. Detaliai kaip daryti parodyta čia.
Lemurkos blog'e yra pamokėlė kaip dovanų maišelį pasidaryti nuo nulio.

Liemenė MB