Benučio liga

Ankstesniame įraše rašiau, kad serga mūsų Benutis. Taigi viskas pasisuko taip, kad  teko su Benučiu vieną savaitėlę pagulėti ligoninėje, kadangi kosulys peraugo į bronchinę abstrukciją. Turiu pasakyti, kad, kai pagaliau  šį antradienį išvykome namo, jaučiausi tarsi paleista iš kalėjimo.Savaitė 7 kv. m. palatoje man prailgo taip,kad rodėsi, jog mes ligoninėje visa amžinybė. Visų pirma dėl to, kad Benas ligoninėje dar karščiavo tik vieną dieną, todėl po poros dienų jis jau buvo visiškai atsigavęs ir visiškai nenorėjo sėdėti palatoje.  Tiesą sakant, nebuvome labai pavyzdingi ir eidavomeį koridorių, nors kai kurios  seselės bambėdavo ar šnairuodavo į mus, bet išlaikyti judrų vaiką 24 valandas per parą palatoje - misija neįmanoma. Tam, kad mažiau Benas liestų visokius daiktus, stengdavausi kuo daugiau jį nešioti, o ne leisdavau pačiam bėgioti. Dienos pabaigoje jausdavausi tiesiog išsunkta kaip citrina. Visų antra dienos režimas, tiksliau ne dienos o nakties, nes antibiotikus leisdavo ir naktį. Todėl 10 val. vakaro šiaip ne taip užmigę, 12 val. nakties būdavom prikeliami, nes seselė ateidavo suleisti antibiotikų. Dar ačiū Dievui, kad Benas tik porą naktų išsibudinęs porą valandų nesugebėjo užmigti, o štai mane beveik visą savaitę po to prikėlimo porą valandų kamuodavo nemiga, o kai pagaliau galais negalais užmigdavau apie antrą valandą, 6 val. ryto vėl antibiotikų leidimas. Trečia, maistas. Kiek kartų Benučiui buvo atnešta manų košė, nė karto ji nebuvo valgoma ar be gumulėlių.  Gerai dar, kad valgomo maisto buvo daugiau nei nevalgomo. Tai gerai, kad gulėjome neilgai, mūsų tėtukas mus lankė ir nešė skanėstus ir badauti neteko. Bet ką daryti toms mamoms, kurių artimieji negali lankyti arba yra iš kito miesto. Mamos, kurios guli ligoninėje su didesniais vaikučiais, tai trumpam palieka vienus palatoje ir išbėga į parduotuvę,bet jeigusu  kelių mėnesiu mažuliu... Todėl stebiuosi ištverme tų mamų, kurios ligoninėje praleidžia savaičių savaites, mėnesius. Žinoma, galima sakyti, ko tik dėl savo vaiko nepadarysi, bet tai nereišia, kad mamos nepavargsta, kad joms nereikia poilsio. Dėl to buvo labai smagu matyti ir tėvelius, slaugančius savo mažylius.
Na, bet dabar mes jau namie ir tuo labai džiaugiamės. Ir tikiuosi, kad  daugiau neteks ligoninėje lankytis, o jei ir užpuls kokios ligelės - pasveiksime namuose.