2010 m. kovo 31 d., trečiadienis

Mūsų "menai" ir pasiruošimas pavasariui

Toks vaizdelis mūsų namuose ne naujiena. Vieną akimirką Eglutė ramiai sau sėdi ir piešia ant lapo, o kitą galima išvysti tokią. Šį kartą mūsų mergina pasistengė iš peties: apipieštos buvo kojos, rankos, marškinukai ir veidas. Kartą yra kliuvę ir mūsų dalmatinei Vikai, mūsų mažoji padauža bandė ją perdažyti žaliai. Palikta minutei vienai kitai viena, ji sugeba tokių "šedevrų" sukurti, kad ojojoj. Gal tomis akimirkomis gimsta būsima talentinga dailininkė, kas žino. Tik po to, anot vienos skalbimo miltelių reklamos, būna menas viską išskalbti. Vyresnėlis Arnas (8 m.) būdamas mažiukas buvo tik porą kartų ant durų nupiešęs mašinyčių ir, kiek pamenu, tuo jo meniniai ieškojimai ir baigėsi.
Kadangi saulutė jau vis dažniau pradeda mus džiuginti ir oras pradeda pavasarėti, mintys pradeda suktis ir apie pavasarinį-vasarinį garderobą.

Kol kas nunėriau tik kepuraitę Eglutei, nes siūlų teturėjau (tik va manekenė pademonstravusi savo menus, mano darbelio demonstruoti nepanoro :)) . Mintyse daug užmojų, o kaip pavyks bus matyt. Pirmiausia reikia atnaujinti siūlų atsargas...

2010 m. kovo 24 d., trečiadienis

Sagė "Širdelė"




Keramikos širdelė, biseris, metalo užsegimas. Skersmuo apie 4,7 cm.

2010 m. kovo 16 d., antradienis

Labai laukiu pavasario

Negaliu skųstis, žiema buvo graži, šaltoka, bet graži. Seniai neturėjom tiek sniego. Bet jeigu net mano vyresnėliui nusibodo žiema ir jau laukia pavasario (Arnas labai mėgsta žiemą), tai iš ties jau reiškia, kad žiema užsitęsė. Nors, kai pašviečia saulutė ir pradeda tirpti varvekliai, tai jau galima užuosti pavasarį, bet jis kažkodėl dar kažkur slepiasi. Pagal įrašus dienoraščiuose galiu spręsti, kad pavasario laukia daugelis. Vakar per skype gavau štai tokį nežinomo autoriaus kreipimąsi į sinoptikus. Etikos sumetimais, kai kuriuos žodžius pakeičiau daugtaškiais.
Atviras kreipimasis į sinoptikus


Ei, ...., pavasarį įjunkit!
Ar ragint jus dar negana?!
Ir Saulės laužą danguje užkurkit,
įgriso iki gyvo kaulo jau žiema.

Na, susimilkite, .........
ir duokit pagaliau mums šilumos,
o tai gandrai parskridę tykiai
atgal vėl į Egiptą emigruos...

.............................................,
seniai jau laikas sėti žibutes,
snieguoles žadinkit iš miego,
nes jau žiemos ėmiau nekęst.

Pavasario ir vištos pasiilgo,
Velykas greit turėsim švęst.
Kiaušiniai bus kaip... seno vilko,
jeigu negaus žolės užlest...

2010 m. kovo 3 d., trečiadienis

Ledai pajudėjo

Na pagaliau užbaigiau juodąją sagę. Persiuvinėjau du kart. Tai karoliukų derinys nepatiko, tai galutinis užbaigimas "nelipo". Paskutiniu metu kažkoks perfekcionizmas apėmęs. Nors yra sakoma, kad kai lieki visiškai patenkintas savo darbu, nebegali tobulėti. Gal tai ir tiesa. Nors tobulumo siekimas kartais neleidžia žmogui būt paprasčiausiai laimingam.
"Pikų dama" .Skersmuo 4,5 cm. Oniksas, biseris.

2010 m. kovo 1 d., pirmadienis

Štilis

Na iš tiesų kažkoks štilis mano rankdarbiuose. Idėjų yra, o kažką daryti - jėgų - nelabai. Na negaliu sakyti, kad visiškai nieko nedarau, ne, po turputį krapštinėju tai tą, tai aną, bet užbaigti... Ir sagės kelios pradėtos, bet neturėjau užsegimų joms užbaigti. Savaitgalį pagaliau įsigijau užsegimus, tai gal sakau kaip nors pabaigsiu. Benui batukai numegsti, tik niekaip nesusitariu su pamušaliuku, nesisiuva jis man. Kažkokia keista emocinė būsena. Benučiui jau 4 mėnesiai, kai pagalvoju lygiai taip pat jaučiausi, kai ir Arnui, ir Eglutei buvo tiek. Matyt kažkas su hormonais. Plaukai slenka. Gydytoja sakė "nieko nepadarysi, taip jau yra, na bet juk atauga", o manęs tai neguodžia. Į lauką išeiti nebelabai pavyksta, nes aplink balas laviruoti su vežimu ir Eglutę laikant už rankos - sudėtinga ir labai pavargstu. Po paskutinio išėjimo grįžom abi šlapios. Na, dabar dar ir šlapdribas praneša, tai iš viso nepavyks išeiti. Dar mano tėvelio sveikata sušlubavo.
Tiesa, kepiau plikytus sausainius pagal sonatiną, tik suvalgėm greit ir kažkaip nenufotografavau. Turiu pasakyti skanūs, tik reikia sulaukti kol atvės, nes kai ragavau dar šiltą man jautėsi kiaušinio skonis. Kepsiu kada dar, tik bandysiu kokio įdaro įdėt, nes mano brangiausias pareiškė, kad jam kažkokie tušti ir, kad trūksta kažko. Bet sakau plikyti sausainiai ir turi būti tuščiaviduriai, na, bet ir pačiai knieti su įdaru pabandyt. Ko gero bus tikra kolorijų bomba. Saldumynus visada mėgau, bet šiomis dienomis ypač jų norisi, gal dėl to, kad bandau mažiau jų valgyt, o kas uždrausta, to labiausiai ir norisi. Todėl eisiu kokio šokolado pirkti, kad širdelė pralinksmėtų ir rankdarbius pavyktų užbaigt , o vėliau čia pasirodyt.