Vakar vakare mane buvo apėmęs baisinis nerimas ir jaudulys, o šiandien tą nerimą ir jaudulį jaučiau dar aštriau. Kaip greitai bėga laikas, Arnas jau ketvirtokas, bet nerimo priežastis ne jis. Mano mažieji pupuliukai, Eglė ir Benas, šiandien pirmą dieną ėjo į darželį (tiesą sakant visą vasarą galvojau, kaip jiems pavyks priprasti prie darželio). Nors pirmą dieną abu palikau tik kelioms valandoms, bet ir tos man prailgo, o kai Benas, o po to ir Eglutė, išvydę mane pradėjo verkti, suspaudė širdį. Nors sako, kad vaikai, kurie verkia pirmomis dienomis, adaptuojasi greičiau, nei tie, kurie pirmas dienas į darželį eina lyg niekur nieko, manęs tai nenuramina, skauda širdį, kad nerūpestingos mano mažėlių vaikystės dienos baigėsi. Taigi nuo rugsėjo pirmosios mūsų šeimyna pradeda gyventi nauju ritmu ir tikiuosi, kad viskas bus gerai (och, kaip virpa širdelė).
Taigi, kam rugsėjis, kaip ir mums, atneša naujų vėjų ir pasikeitimų, linkiu sėkmės, besimokantiems - gerų mokslo metų.
Su rugsėjo pirmąja.
Taigi, kam rugsėjis, kaip ir mums, atneša naujų vėjų ir pasikeitimų, linkiu sėkmės, besimokantiems - gerų mokslo metų.
Su rugsėjo pirmąja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą