Turiu blogą įprotį, susitvarkyti taip, kad paskui ko nors nerandu. Dar kažkur kišdama pagalvojau, kad atsiminsiu, kur padėjau, ir, jau tampa taisykle, jei ką nors dėdama taip pagalvoju, būtinai po to to daikto nerandu. Ta mintis tampa savotišku užkeikimu. Taip buvo ir su odų skiautėm. Sagė išsiuvinėta jau seniai, bet trūko odos nugarinei daliai ir niekaip jos negalėjau rasti, visa laimė netyčia tarp smulkmenų užtikau dar nedidelį gabalėlį ir galėjau ją užbaigti. Sagė beveik vien iš skaidrių karoliukų, tai fotografuoti labai nesisekė ir tikro vaizdo nesimato.
labai graži sagė. aš net neabejoju, kad tikras vaizdas yra superinis :) kaip tai paskutiniu metu mintyse kabinėjuosi prie pavadinimų... ši sagė man pasirode kaip ledinė :)
AtsakytiPanaikintiNa, kol siuvinėjau apie pavadinimą ledinė ir aš galvojau, bet paskui žiūrėjau žiūrėjau, tie geltoni atspalviai ją ne visai ledine daro, tai tapo lengvumas. Ačiū už pagyras.
AtsakytiPanaikintiMan ji irgi primena vaizdus iš apledėjusios Nidos, kai krantinės krūmeliai, suoleliai buvo apkibę gelsvais varvekliais. Labai graži. Norėčiau pamatyt "gyvai".
AtsakytiPanaikintiChe che, sakot geltoni varvekliai. O jei rimtai, tai niekada neteko būti Nidoje žiemą, Palangoje, Šventojoje taip, o Nidoje tik pavasarį ir vasarą. Dėl pamatymo "gyvai", gaila, ne tam pačiam mieste gyvenam, parodyčiau.
AtsakytiPanaikinti