Atostogos Norvegijoje2

Kaip jau minėjau pirmoje pasakojimo dalyje, Oslas mus pasitiko šiek tiek apniukęs, tačiau kuo labiau tolome nuo Oslo, tuo oras gerėjo. Norvegai, kaip ir lenkai, šiuo metu baisiai užsiėmę savo kelių gerinimu, tad pakeliui matėme ne vieną uolą paruoštą sprogdinimui, nes tam, kad atsirastų dar viena kelio juosta, jie turi nusprogdinti gabalą uolos, bet po to sėkmingai tas uolas sumala į stambesnę ir smulkesnę skaldą.Tik deja nebuvo įmanoma sustoti, o mašinos langai buvo neypatingai švarūs, tada fotoreportažo apie tai nebus. Vėliau sustojome pavalgyti aikštelėje, kurių Norvegijoje su suoliukais ir staliukais bei tualetu iš ties yra nemažai, tik bėda, kad jie įrengti tose vietose, kur nuostabius vaizdus užstoja medžiai, o ten kur kriokliai ar kalnų vaizdas, nėra galimybė sustoti: kelias siauras, kelkraščio nėra, eismas vyksta.
Čia keliautuvai (na supraskite keliautojai, mūsų Eglutė naują žodį sugalvojo) užkandžiauja.
Čia vaizdas kitapus kelio.


Aišku, tiek kilometrų nuvažiavus, nuvykę pas draugus į Melhus, nusprendėme, kad toli nevažinėsim, o paprasčiausiai patyrinėsime vietines apylinkes, bet pirmą viešnagės dieną vis tiek nusibaladojome turbūt virš 100 km (tik Norvegijoje dažnaikilometrai nieko nereiškia, svarbus laikas per kiek galima tam tikrą atstumą nuvažiuoti, nes keliai vingiuoti, siauri, nepalakstysi taip sakant), nes traukėme prie artimiausio fiordo.

Kitą dieną kopėme į šalia Melhus esantį kalną.

Prieš kopdami, mes net nepasidomėjome, koks atstumas iki tos išsvajotos viršūnės, tik vėliau išsiaiškinome, kad atstumas iki viršūnės apie 6 km. Tad nenuostabu, kad nukeliavus daugiau kaip pusę kelio supratau, jog mano mažopji mergaičiukė daugiau nebeįstengs kopti, todėlteko sukti atgal. Tam, kas niekada nekopėte į kalną galiu pasakyti,kad lipti žemyn nuo kalno, nė kiek nelengviau, nes kojos visą laiką įtemptos, kad nepargriūtum ir nenusiridentum žemyn, todėl vakare baisiai skaudėjo blauzdas.
O čia pavargusi zuikių šeimyna prisėdo ant uolos pailsėti, pro šalį bėgo operatorius Kipsas ir mus nufotografavo.
Trečią dieną važiavome į Trondheim'ą. Žvalgėmės po gynybinę pilį.
Didelį įspūdį padarė Nidaros katedra. Įspūdinga tiek išorė, tiek vidus, tik, deja, viduje nebuvo galima fotografuoti, o ir tvyrojo tokia prieblanda, kad fotografuoti be blykstės būtų buvę tiesiog neįmanoma, o ir nusižengti taisyklėms nesinorėjo.

Dar miesto vaizdų




O vakare, grįžus į Melhus, mūsų abu zuikių šeimynos vyrukai kartu su Tomu nutarė šturmuoti tą neįveiktą kalno viršūnę. Ir ką gi, jiems pavyko. Vaizdelis kalno viršūnėje
ir vaizdelis nuo kalno viršūnės žiūrint
Ketvirtą dieną pasilikome poilsiui, nes 12 val. nakties turėjome pajudėti link Oslo atgal namo. Apie kelionę iki Oslo ir jo vaizdai bus vėliau.