Į Oslą važiavome kitu keliu nei iš Oslo į Mehus. Ir turiu pasakyti, kad važiuojant šiuo keliu teko pamatyti įdomesnių vaizdų: kalnai didesni, viršūnėse matėsi sniegas, didesni kriokliai. Vienoje kelio atkarpoje buvome pakilę į tokį aukštį, kad jau nebuvo beveik augmenijos: tik kerpės ir samanos. Vyras daug kartų buvo pasakojęs, kad Norvegijoje ant kelio galima sutikti avių bandą ar briedžius, tačiau nei važiuojant į Melhus, nei keliaujant po apylinkęs, mes taip jų ir nebuvo sutikę. Todėl, kai važiuojant į Oslą vyras išvydo ant kelio išeinančių brieždių porelę, vos ne garsiai pradėjo šaukti: matai, matai, nemelavau. Todėl, nors ir buvo prieblanda, pabandžiau juos įamžinti - gal įžiūrėsite:)
Atvykę į Oslą turėjome dar porą valandų laisvo laiko iki išplaukimo į Kileį, todėl galėjome truputėlį pasivaikščioti po miestą.
Pasižvalgę po miestą skubėjome į prieplauką. Atgal keliavome kajutėje su langu ir krantą galėjome stebėti tiek iš kajutės, tiek išėję ant denio. Oslas, priešingai nei pasitiko, išlydėjo mus su saule, ir giedru dangumi
Kas juokingiausia, plaukiant atgal, mes ir vėl iš 20 val. plaukimo, 14 val. pramiegojome. Iš Oslo išplaukėme 14 val., 10 val. ryto buvome Kylyje. Tada sėdome į mašiną ir patraukėme link Lietuvos. Šįkart pasirinkome kelią pro Varšuvą ir prašovėme, nes užtrukome tas pačias 18 val., plius tris kart susimokėjome kelių mokestį ir kelias buvo pilnas sunkvežimių. Tad namo grįžome be galo nuvargę, čia kalbu apie save ir vyrą, nes vaikai didžiąją kelio dalį pramiegojo, ir iš karo griuvome į lovą.Ar dar kartą ryžčiausi tiek valandų važiavimui mašina su vaikais? Nežinau, gal ir taip, o gal ir ne, nors tiesą sakant, nuovargis pasimiršo, o įspūdžiai liko:).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą