2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis

Žmonės, apie kuriuos turime žinoti


Atsitiktinai internete perskaičiau apie Irena Sendler, lenk. Irena Sendlerowa. Ši moteris II-ojo pasaulinio karo metu iš Varšuvos geto su draugais išgelbėjo 2500 žydų vaikų. 1943 metais ji buvo suimta, žiauriai sumušta (sulaužytos abi kojos ir rankos) ir nuteista mirti. Išpirkos dėka ją pavyko išgelbėti. Iki karo pabaigos ji slapstėsi svetima pavarde, bet ir toliau padėjo žydų vaikams. 2007 metais Lenkijos prezidentas ir Izraelio ministras pirmininkas pasiūlė jos kandidatūrą Nobelio taikos premijai gauti, tačiau premija buvo įteikta Albertui Arnoldui Gorui kartu su Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija (už jų pastangas sukurti ir skleisti geresnes žinias apie žmogaus sukeltą klimato kaitą)...Irena Sendler paskutinius gyvenimo metus praleido kukliame vieno kambario butelyje Varšuvoje, mirė 98 metų 2008 metais.
Shevah Weiss apie Ireną Sendlerovą rašė "Ji, be abejonių, paklaus Jo: Dieve, kur tu buvai tuo baisiu metu? Ir Dievas jai atsakys:"Aš buvau Tavo širdyje""..
Skaitant apie tokius žmones, norom nenorom, paklausi savęs: ar sugebėčiau taip, ar užtektų drąsos?..

2010 m. rugpjūčio 24 d., antradienis

Auskarai


Auskarai į komplektą šitam pakabukui.

2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

Megstukas Benui



Numezgiau dar birželį, tik niekaip užtrauktuko neįsiuvau, o ir megstuko per tuos karšius nereikėjo. Na, bet pagaliau prisiruošiau - įsiuvau, nes oras vėsta ir megstuko gali prireikti.

2010 m. rugpjūčio 18 d., trečiadienis

Obuolių pyragas

Labai mėgstu obuolius, galiu jų suvalgyti daugybę, tačiau negaliu pakęsti nieko, kas yra "obuolių skonio". Turiu omenyje visu tuos saldainius ir vitaminus. Taigi po truputį prasideda obuolių sezonas: džiugu ir tuo pačiu metu liūdna, nes nenumaldomai artėja ruduo. Negaliu sakyti, kad nemėgstu rudens, juk vasaros pabaigoje mano gimtadienis, bet būtent tai matyt ir lemia, kad būtent rudenį labiausiai jaučiu kaip greitai bėga laikas. Arnas šį rudenį jau eis į trečią klasę, o, rodos, dar tik vakar su jauduliu širdy lydėjau į pirmąją. Ach... Na, bet užteks melancholijos. Taigis, kad jau galima po obelimi rasti vieną, kitą prinokusį obuolį, šiandien mūsų namuose pakvipo obuolių pyragu. Pyragas labai paprastas, toks, kad grįžus iš sodo dar būtų jėgų jį kepti.
Reikės:
4 kiaušinių
1 stiklinės cukraus
1 pakelis vanilininio cukraus (aš dėjau pusę 30 g. pakelio, nes tik tiek namie buvo likę)
1 kg obuolių
2 puodeliai miltų
truputis aguonų
Į dubenį sumušti visus kiaušinius, sudėti cukrų ir vanilinį cukrų, tada plakti, kol masė padvigubės. Tada berti miltus. Tešla turi gautis grietinės tirštumo. Į sviestu pateptą kepimo skardą dedame nuluptus ir supjaustytus obuolius, užbarstome aguonų, tada pilame tešlą (jos išeiga nedidelė tik tiek, kad sulipinti obuolius). Ir kepame 200-220 ° C įkaitintoje orkaitėje 30-40 min.