Vyras, pamatęs besikrapštinėjančią prie siuvimo mašinos tarp kalno visokių skiaučių ir odų atraižų, paklausė ką veikiu. Atsakiau, kad bandau susikurpti rankinę. Išgirdau ilgą "a". Tada pasakiau, kad turbūt jis manąs, jog paprasčiau nueiti ir nusipikrti naują. Išgirdau savimeilę paglosčiusį atsakymą " paprasčiau, bet tokios, kokią pasidarysi pati, niekas neturės". Nors turiu prisipažinti, kad vienu metu jau buvau bepasiduodanti, nes siuvimo mašina nelabai norėjo siūti odą kartu su nėriniu, bet šiaip ne taip aš ją "įkalbėjau". Iki tobulybės mano rankinei dar labai toli, bet ji man miela tokia, kokia yra. Nors nuo pradinio sumanymo gerokai nutolau, nes siūlų buvo likę tik apie 80 g, didesnių odos atraižų taip pat neradau. Taigi truputis naujo+ seno+ pora pusdienių darbo (o gal ir daugiau, tiksliai neskaičiavau laiko) lygu nauja rankinė.
tikrų tikriausia šaunuolė :)
AtsakytiPanaikintiman tai manau kantrybės būtų pritrūkę :)
Dėkui. O kantrybės kai kuriems dalykams ir man pritrūksta.
AtsakytiPanaikinti