Pabambėjimai

Būsiu tikra lietuvė ir pabambėsiu apie mūsų orą. Na jau nusibodo tos darganos, tas pilkas  vaizdelis pro langus, kartais atrodo, kad papuolėm į  nespalvotą televizorių. Na taip, smagu gamtos kaita, smagu, kad pas mus nėra tokių kataklizmų kaip Japonijoje (apsaugok Dieve mus nuo tokių nelaimių), bet, kai ta kaita vėluoja, kai pavasaris pamiršta, kad  metas jau ateiti -  visai nesmagu.Kažkaip šita žiema išsunkė visas per vsarą ir rudenį sukauptas vitaminų atsargas, tiek daug piktų, nučiuožusiais stogais žmonių (kartais ir save jiems priskiriu). Atrodo, kad jeigu pašviestų saulė, viskas pradėtų žaliuoti, tai ir žmonės pradėtų šypsotis, būtų žymiai laimingesni. Ach... Dabar belieka žiūrėti į tuos kelis, mano mažųjų sodininkų atakas atlaikiusius, daigus

krapštinėtis prie smulkių rankdarbių (į medinių šaukštų spalvą prašome nekreipti dėmesio, paprasčiausiai jie pas mane naudojami pagal paskirtį)

ir tikėtis, kad pavasaris tuoj atkeliaus.