Reabilitacija

Niekur neprapuoliau, gyva.  Jau pagaliau išsilaisvinusi iš gipso. Mankštinu ranką- deja ne taip greit išsimankština, kaip tikėjausi. Kai kuriuos darbus netgi su gipsine langete sekėsi atlikti geriau, nei dabar, nes riešas nebeprilaikomas, o jis nabagas lyg sena girgždanti spyruoklė - visai nenori lankstytis. Šiokia tokia pažanga yra, tai gal kaip nors grįšiu į senas vėžes, nors kažkaip šiais metais gyvenimiškos aplinkybės klostosi visai ne taip kaip norėtūsi.Kartais atrodo, kad kuo daugiau pastangų įdedu, tuo mažiau kas gaunasi. O ir vasara lekia  taip sparčiai, lyg bandytų Londono olimpiados sprinto varžybas laimėti. Norėčiau  tuos visus pievų, laukų  kvapus, saulės spindulius, garsus paimti, sudėti į stiklainį ir užkonservuoti, kad atsidarius žiemą retkarčiais būtų galima tuo gėriu pasimėgauti. Sakysit, uogiens virti. Ne vien uogų kvapo man neužtenka. Turi daug daugiau tilpti :kepamų šašlykų (žinoma, jų galima ir žiemą išsikepti, bet tai ne tas pat), šviežių agurkų ir pomidorų, gėlių, liepžiedžių ir dar daug ko.  Einu, išsivirsiu kavos ir vasaros pasiklausysiu...