Esu girdėjusi, kad tu valandų sukiojimas pirmyn ir atgal, labiausiai veikia senus žmones ir vaikus. Atrodo, kad pagal amžių nepriklausau nei pirmiems, nei antriems,bet vienos valandos pasukimas į priekį veikia ir mane (turiu pasakyti veikia neigiamai). Žinoma, labiausiai dėl to, kad dabar 21 val. nuvaryti vaikus miegot - misija neįmanoma. Ėjimas miegot nusikelia geriausiu atveju pusvalandžiui, blogiausiu- valandai. Plius, kaip anskčiau, neužtenka pasakyti : eikit miegoti, dabar pati sau primenu papūgą - katojančią tą pačią frazę kelis kartus. Na, bet tikiuosi, kad netrukus viskas grįš į savo vėžes, o tuo pačiu daugiau švies saulė, mažiau sirgsim, daugiau šypsosimės ir sėkmingiau dėliosis visi reikalai.
O dabar apie megstuką. Prisipažinsiu, kad šitą megstinį mezgiau labai ilgai: nuo birželio iki sausio mėn. Jei tiksliau, tai dalį megstinio numezgiau labai greitai, bet po to mano entuziazmas kažkur išgaravo ir megstinis keletui mėnesių buvo atidėtas į šalį. Tik sausio mėnesį įkvėpimas vėl grįžo ir pagaliau jį baigiau megsti. Tik va dar keli mėnesiai praėjo, kol prisiruošiau jį parodyti.
O dabar apie megstuką. Prisipažinsiu, kad šitą megstinį mezgiau labai ilgai: nuo birželio iki sausio mėn. Jei tiksliau, tai dalį megstinio numezgiau labai greitai, bet po to mano entuziazmas kažkur išgaravo ir megstinis keletui mėnesių buvo atidėtas į šalį. Tik sausio mėnesį įkvėpimas vėl grįžo ir pagaliau jį baigiau megsti. Tik va dar keli mėnesiai praėjo, kol prisiruošiau jį parodyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą