Kaip nenumaldomai geitai bėga laikas. Mūsų tėtukas yra pasakęs "vasara dar neprasidėjo, o aš jaučiu kaip ji baigėsi". Na, žinoma, jau ne vasaros pradžia, bet ir jos pabaiga nenumaldomai artėja. Tikriausiai, kad paskendę savo statybiniuose, persikėlimo ir kitokiuose reikaluose nekažin kiek ir turėsime laiko šia vasara pasidžiaugti. Vat ir rankdarbiams paskutinėmis savaitėmis nelabai randu laiko, kartais gal ir būtų laiko,bet nėra įkvėpimo. Nors dažniausiai trūksta ramaus laiko, kai netrukdomai galėčiau krapštinėtis su karoliukais ar mezginiu, nes, dažniausiai, vos spėju pajudinti savo dėžutes su karoliukais ( dar ir tai užima laiko, nes kol kas gyvenam dėžių ir lagaminų periodu - didžioji dalis daiktų dar guli dėžėse, maišuose, lagaminuose ir t.t.), kai iškart prisistato mano smalsučiai ir tada spėk stebėti, kad nebūtų nugvelbtas koks karoliukas ar šiaip kokia detalė. O atėjus vakarui tenka gerokai paplušėti, kol abu mažius atverčiu į baltus žmogiukus. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, po ilgos pauzės vėl pradėjau skaityti knygas. Nors ir čia mane ištiko lengvas nusivylimas: perskaičiau "Vėjo nublokšti" pirmas dvi dalis ir jau ruošiausi kibti į tęsinius, bet juos pavarčiusi supratau, kad neskaitysiu - parašyti kitos rašytojos visai kitokiu stiliumi, vienu žodžiu, pasidarė nebeįdomu. Tiesa šiandien prisėdau prie papuošalų rinkinuko, bet trūksta vienos detalės jam užbaigti, kurią šiandien gausiu labai vėlai, todėl parodysiu kitą dieną, o šiandien rodau savo murziuką ir gėles
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą