Kasdienybė

Paskutinėmis dienomis nepavyksta ramiai atsisėsti prie kompiuterio ir parašyti į dienoraštį. Tai  kompiuteris užimtas, tai, vos prie jo prisėdus, Benas pradeda reikalauti dėmesio, o jei atsiranda laisva minutė,  norisi pamegsti, pasiuvinėti arba paprasčiausiai ramiai išgerti kavos ar arbatos puodelį. Tik, kol Benas prie papulio glaudžiasi, kitų rankdarbiautojų naujienas perskaitau, paštą patikrinu, ir tai ne visada ramiai, netrukdomai pavyksta padaryti.. Šį įrašą irgi tik iš antro karto pavyko parašyti, nes Benas ištaikęs jam palankę  akimirką išjungė kompiuterį. Gerai dar, kad dalis įrašo išsisaugojo juodraštyje, tai vis mažiau teko rašyti. Ryškiai mano vaikams reikia lauko, erdvės, nes namuose "nebeįsitenka savo kailyje". Tik va, kad orai nedžiugina ir lauke pabūi nedažnai pavyksta. Vakar tik per pusę Laisvės alėjos turėjome galimybę pereiti, kol tėtukas su reikalais subėgiojo, ir tai sprendžiau važiuoti-nevažiuoti kartu, nes buvo baisinis vėjas. Apsisprendžiau važiuoti nes baisiai reikėjo nėrinukų užsakytai sagei užbaigti. Taigi nusipirkau, prisiuvau ir sagę jau perdavė naujajai savininkei. Sakė, kad patiko.