Benutis jau savaitė laiko, kai ropoja, bet jo tam pasirodė negana ir vakar pirmą kartą atsistojo. Na pagalvojau, kad atsitiktinai čia jam pavyko į žurnalinio staliuko apatinę dalį įsikibus atsistoti, bet dar kokius septynetą kartų jis man parodė, kad tai ne atsitiktinumas ir, kad jis labai greitai įvaldė atsitojimo techniką. Vyras grįžęs vakare ir pamatęs, kaip mūsų mažėlis sparčiai mokosi, pajuokavo, kad greitu laiku, grįžęs iš darbo, ras jį besivažinėjantį kieme dviračiu. Arnas ir Eglutė pradėjo vaikščioti devynerių mėnesių. Matysim, kaip seksis Benučiui. Taip pat jau turim du dantukus, vieno jau visa viršūnėlė išlindusi ir jis puikiai matosi, o kitam visai nedaug liko. Kuo Benas sparčiau visko mokosi, tuo mažiau laiko lieka darbeliams, nes dabar reikia žiūrėti, kad Eglutė Benui pasiekiamoje vietoje nebūtų ko nesaugaus palikusi, kad Benas atsistojęs nenugriūtų. Na ką darysi.
O čia kelios foto darytos sode.
Smėlio dėžės džiaugsmai
Ropinėjimo džiaugsmai
Broliai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą