Apie žiemą

Ką  gi, rodos šaukdami "žiema žiema bėk iš kiemo" (nors ištikrųjų tą darė tik vaikai darželyje, aš gi prie to šiemet neprisidėjau), žiemos  ne tik, kad neišvarėme, o tik supykdėm ir ji dabar iš pykčio bando mus visus sniegu užversti. Pro langą gal ir gražu į šokančias snaiges pasižiūrėti, bet kai reikia nukeliauti iš taško A į tašką B ir per tas įsilinksminusias snaiges kelio nematyti,  tai tada nelabai smagu. Bet aš tikiuosi, kad pavasaris jau ne už kalnų, kad greitai galėsime džiaugtis saule ir spalvomis, rytine gaiva ir paukščių čiulbesiu.

O čia naujausia sagė

Nieko sau mašinytė

 Šaltinis

Prisipažinsiu pirma mintis šaunanti į galvą, interneto platybėse išvydus kažką panašaus,būna tokia: išprotėję žmonės. O paskui pagalvoju, kad visgi įdomu, kiek žmonių dirbo prie tokio projekto ir kiek laiko tai užtruko.

Apyrankė "Gundytoja"

Čekiškas biseris, stikliniai karoliukai, kristalai.

Pirštinės

Užklupus šalčiams"apsičiupinėjau", kad kažkur prapuolė kumštinės pirštinės. Neliko nieko kito, kaip nusimegsti naujas, nes su pirštuotom beprotiškai šalo rankos.  Turiu pasakyti, kad mezgiau be jokio rašto, nes tikslas buvo vienas - kuo greičiau turėti šiltas pirštines, nors dar megzdama galvojau, kad "patiuninguoti" visada suspėsiu. Taip ir buvo, po savaitės nešiojimo, griebiausi vašelio ir truputį padailinau. Pirštinės nėra labai storos, nors mezgiau sudėjus du siūlus, bet  iš 100 proc. vilnonių siūlų, truputį paveltos. Siūlai dar iš mano a.a. mamos augintų avių vilnos. Aš net neatsimenu kiek siūlams metų, bet jie visiškai sveiki ir dabar puikiai šildo man rankas ir kojas (dar nusimezgiau vieno siūlo kojines, kad kojos tilptų į batus).