Darbeliai

Jau senokai padaryta apyrankė.

Pakabukas. Tik vyras sako, kad juodą juostelę reiktų pakeisti į žalią. Na, jei rasiu tinkamo atspalvio, gal ir pakeisiu.

Idėjų bankas

Internete akys užkliuvo už keleto linksmų idėjų, įdedu, gal kam pravers.


Manau, kad parduotuvėje išsitraukus tokią piniginę, daug kam pakeltume nuotaiką:) Tokia piniginė taip pat būtų linksma dovana draugui, vaikelio besilaukiančiai ar jau susilaukusiai mamytei. Nežinau kaip jūs, bet mes turim tokį išsireiškimą kaip "kotono bankas", tiems, kurie laiko pinigus kojinėje. Na tokioje kojinėje patogiau laikyti pinigus:). Juolab, kad "banko" dydį galima pasirinkti pagal savo finansines ir taupymo galimybes.
O čia idėjos sodui ar sodybai. Šiai idėjai įgyvendinti reikia šiokių tokių staliaus sugebėjimų, statybinių medžiagų ir medinių vežimo ratų.

O štai šiai smėlio dėžei daug įgūdžių nereikia, turint ar kur nors gavus tokią padangą belieka nuspręsti kur ją pastatyti ir pripilti smėlio.
Na dar gerai būtų į dugną įtiesti plėvel. Mes tiesėme juodą agroplėvelę, kurią naudoja braškių augintojai, ji praleidžia drėgmę. Galiu pasakyti viena, vaikams, bent jau mano, visai nesvarbu smėlio dėžės grožis (na gal šiek tiek svarbu dydis), svarbiausias dalykas yra smėlis, jo turi būti pakankamai ir, kad būtų švarus - be šapelių, lapelių ir t.t.

Barbė devyndarbė

Ten šoku, ten šoku ir daugiau nieko nemoku. Čia apie mane toje vaikiškoje dainelėje šiomis dienomsi dainuoja, o gal ne dienomis, o savaitėmis. Jau nebeatsimenu kada turėjau galimybę iki septynių išsimiegoti. Jei Eglė ilgiau pamiega, tai mūsų Benius geriausiu atveju šeštą, o šiaip kokią penktą pradeda guguoti. Jam tai kas, jis gi vėl galės už poros valandžiukių miegoti. Ši diena buvo išimtis: Benas miegojo iki septynių, bet dar gerokai prieš septynias Arnas atbėgo pasižiūrėti į mūsų laikrodį ar tikrai dar ne laikas rengtis į mokyklą, o to padaryti tyliai jam nesigauna. Na, bet visai ne apie tai gi norėjau rašyti, o apie tai, kad puldinėju nuo vieno darbelio prie kito, ir tų darbelių kaip tyčia visokiausių susikaupė. Tai taip ir gaunasi: truputį pasitvarkom, truputį pamezgam, į parduotuvę nulekiam, į rūsį stiklainius išnešam, aha išaugtus rūbelius atrenkam, dar ne visi vasarai skirti rūbai su žieminiais lentynom apsikeitė, dar norėčiau dėžę visom smulkmenom susidėti audiniu apklijuoti, dar auskarai vieni nebaigti (apie dvi sages istorija nutyli), basutės sagtelė nulūžo- reiktų ką nors sukombinuoti (prašiau vyro, sakė padarys, bet čia reiks dar tris kart priminti ir ketvirtą kart kojele treptelt), tam ir anam paskambinti, į Eglutės megstuką sagutes susiūti. Stop. Einu kavos puodą išgersiu, kol abu mažiai draugiškai žaidžia, prie kompiuterio pasėdėsiu. Tai va taip ir šokinėju, o parodyti ir nelabai ką turiu, o jei ir turiu, tai nuotraukų kokybė manęs pačios netenkina, bet kol perfotografuosiu, tai dar laiko upė nutekės arba daiktelis iš namų iškeliaus. Tai rodau. Liemenė Benui (mezgiau šaltesnėm pavasario dienom aprengti, bet kažkaip tik kartą sugebėjom apsirengti, lyg ir ankštoka jau, tas perleisim lieknesniam vyrukui)
Sagė "Lapas". Nieko sudėtinga, paprastas biseris, tik apdaila daugiausiai laiko užėmė. Kol kas laisva.

Oro balionai

Gi buvau žadėjusi oro balionų, kuriuos matėme pro savo buto langus parodyti. Juodraštinį variantą buvau senokai parašiusi, bet taip ir neįdėjau, gėda pelėda, bet pamiršau. Na, bet geriau vėliau, negu niekada.
Nuostabiausia buvo tai, kad balionai skrido taip neaukštai, jų buvo tiek daug ir įvairiausių spalvų. Eglė ilgai stovėjo prie balkono lango ir stebėjo juos, o po to, kai nebesimatė balionų, dar ilgai klausinėjo, kur jie nuskrido.
Rytas buvo apsiniaukęs, skubėjau fotografuoti kol jie nedingo iš akiračio, tai atrinkau tik tris padoresnes foto.