Gi buvau žadėjusi oro balionų, kuriuos matėme pro savo buto langus parodyti. Juodraštinį variantą buvau senokai parašiusi, bet taip ir neįdėjau, gėda pelėda, bet pamiršau. Na, bet geriau vėliau, negu niekada.
Nuostabiausia buvo tai, kad balionai skrido taip neaukštai, jų buvo tiek daug ir įvairiausių spalvų. Eglė ilgai stovėjo prie balkono lango ir stebėjo juos, o po to, kai nebesimatė balionų, dar ilgai klausinėjo, kur jie nuskrido.
Rytas buvo apsiniaukęs, skubėjau fotografuoti kol jie nedingo iš akiračio, tai atrinkau tik tris padoresnes foto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą