Ten šoku, ten šoku ir daugiau nieko nemoku. Čia apie mane toje vaikiškoje dainelėje šiomis dienomsi dainuoja, o gal ne dienomis, o savaitėmis. Jau nebeatsimenu kada turėjau galimybę iki septynių išsimiegoti. Jei Eglė ilgiau pamiega, tai mūsų Benius geriausiu atveju šeštą, o šiaip kokią penktą pradeda guguoti. Jam tai kas, jis gi vėl galės už poros valandžiukių miegoti. Ši diena buvo išimtis: Benas miegojo iki septynių, bet dar gerokai prieš septynias Arnas atbėgo pasižiūrėti į mūsų laikrodį ar tikrai dar ne laikas rengtis į mokyklą, o to padaryti tyliai jam nesigauna. Na, bet visai ne apie tai gi norėjau rašyti, o apie tai, kad puldinėju nuo vieno darbelio prie kito, ir tų darbelių kaip tyčia visokiausių susikaupė. Tai taip ir gaunasi: truputį pasitvarkom, truputį pamezgam, į parduotuvę nulekiam, į rūsį stiklainius išnešam, aha išaugtus rūbelius atrenkam, dar ne visi vasarai skirti rūbai su žieminiais lentynom apsikeitė, dar norėčiau dėžę visom smulkmenom susidėti audiniu apklijuoti, dar auskarai vieni nebaigti (apie dvi sages istorija nutyli), basutės sagtelė nulūžo- reiktų ką nors sukombinuoti (prašiau vyro, sakė padarys, bet čia reiks dar tris kart priminti ir ketvirtą kart kojele treptelt), tam ir anam paskambinti, į Eglutės megstuką sagutes susiūti. Stop. Einu kavos puodą išgersiu, kol abu mažiai draugiškai žaidžia, prie kompiuterio pasėdėsiu. Tai va taip ir šokinėju, o parodyti ir nelabai ką turiu, o jei ir turiu, tai nuotraukų kokybė manęs pačios netenkina, bet kol perfotografuosiu, tai dar laiko upė nutekės arba daiktelis iš namų iškeliaus. Tai rodau. Liemenė Benui (mezgiau šaltesnėm pavasario dienom aprengti, bet kažkaip tik kartą sugebėjom apsirengti, lyg ir ankštoka jau, tas perleisim lieknesniam vyrukui)
Sagė "Lapas". Nieko sudėtinga, paprastas biseris, tik apdaila daugiausiai laiko užėmė. Kol kas laisva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą