Juodukas ir kadagių slėnis

Jau iškeliavęs į naujus namučius. Kažkaip apsižiūrėjau, kad keletas papuošalų iškeliavo taip ir neįamžinti. Nežinau kur dingsta laikas. Taip vakarai ilgėja, kaip ir rankdarbiams laiko daugiau (nors negalėčiau to tvirtinti), bet juos nufotografuoti šviesos maža, o ir tie savaitgaliai apniukę, na išskyrus praėjusį, kelios valandos Kadagių slėnyje buvo pasakiškos. Fantastiškas oras, beveik vasara, jei ne tie lapai auksiniai ...

Atostogos Norvegijoje 3

Vėl nežmoniškai karšta, neįmanoma ką doro nuveikti, norisi tik išgriuvus gulėti, valgyti arbūzą ar agurkus iš šaldytuvo. Dar Benučiui dygsta dantys, karščiuoja nabagėlis. Todėl ramumo ir šypsenos įsikūnijimas pavirto baisiniu pikčiumi, zirzliu, atsisakančiu valgyti bet kokį kitą maistą, išskyrus mano pieną.Tikra vargo vakarienė, na, bet kaip nors praeis ir šis periodas. Kaip ten bebūtų, vis tiek reikia parašyti kaip baigėsi mūsų norvegiškoji kelionė.
Į Oslą važiavome kitu keliu nei iš Oslo į Mehus. Ir turiu pasakyti, kad važiuojant šiuo keliu teko pamatyti įdomesnių vaizdų: kalnai didesni, viršūnėse matėsi sniegas, didesni kriokliai. Vienoje kelio atkarpoje buvome pakilę į tokį aukštį, kad jau nebuvo beveik augmenijos: tik kerpės ir samanos. Vyras daug kartų buvo pasakojęs, kad Norvegijoje ant kelio galima sutikti avių bandą ar briedžius, tačiau nei važiuojant į Melhus, nei keliaujant po apylinkęs, mes taip jų ir nebuvo sutikę. Todėl, kai važiuojant į Oslą vyras išvydo ant kelio išeinančių brieždių porelę, vos ne garsiai pradėjo šaukti: matai, matai, nemelavau. Todėl, nors ir buvo prieblanda, pabandžiau juos įamžinti - gal įžiūrėsite:)
Atvykę į Oslą turėjome dar porą valandų laisvo laiko iki išplaukimo į Kileį, todėl galėjome truputėlį pasivaikščioti po miestą.


Pasižvalgę po miestą skubėjome į prieplauką. Atgal keliavome kajutėje su langu ir krantą galėjome stebėti tiek iš kajutės, tiek išėję ant denio. Oslas, priešingai nei pasitiko, išlydėjo mus su saule, ir giedru dangumi
Kas juokingiausia, plaukiant atgal, mes ir vėl iš 20 val. plaukimo, 14 val. pramiegojome. Iš Oslo išplaukėme 14 val., 10 val. ryto buvome Kylyje. Tada sėdome į mašiną ir patraukėme link Lietuvos. Šįkart pasirinkome kelią pro Varšuvą ir prašovėme, nes užtrukome tas pačias 18 val., plius tris kart susimokėjome kelių mokestį ir kelias buvo pilnas sunkvežimių. Tad namo grįžome be galo nuvargę, čia kalbu apie save ir vyrą, nes vaikai didžiąją kelio dalį pramiegojo, ir iš karo griuvome į lovą.
Ar dar kartą ryžčiausi tiek valandų važiavimui mašina su vaikais? Nežinau, gal ir taip, o gal ir ne, nors tiesą sakant, nuovargis pasimiršo, o įspūdžiai liko:).

Atostogos Norvegijoje2

Kaip jau minėjau pirmoje pasakojimo dalyje, Oslas mus pasitiko šiek tiek apniukęs, tačiau kuo labiau tolome nuo Oslo, tuo oras gerėjo. Norvegai, kaip ir lenkai, šiuo metu baisiai užsiėmę savo kelių gerinimu, tad pakeliui matėme ne vieną uolą paruoštą sprogdinimui, nes tam, kad atsirastų dar viena kelio juosta, jie turi nusprogdinti gabalą uolos, bet po to sėkmingai tas uolas sumala į stambesnę ir smulkesnę skaldą.Tik deja nebuvo įmanoma sustoti, o mašinos langai buvo neypatingai švarūs, tada fotoreportažo apie tai nebus. Vėliau sustojome pavalgyti aikštelėje, kurių Norvegijoje su suoliukais ir staliukais bei tualetu iš ties yra nemažai, tik bėda, kad jie įrengti tose vietose, kur nuostabius vaizdus užstoja medžiai, o ten kur kriokliai ar kalnų vaizdas, nėra galimybė sustoti: kelias siauras, kelkraščio nėra, eismas vyksta.
Čia keliautuvai (na supraskite keliautojai, mūsų Eglutė naują žodį sugalvojo) užkandžiauja.
Čia vaizdas kitapus kelio.


Aišku, tiek kilometrų nuvažiavus, nuvykę pas draugus į Melhus, nusprendėme, kad toli nevažinėsim, o paprasčiausiai patyrinėsime vietines apylinkes, bet pirmą viešnagės dieną vis tiek nusibaladojome turbūt virš 100 km (tik Norvegijoje dažnaikilometrai nieko nereiškia, svarbus laikas per kiek galima tam tikrą atstumą nuvažiuoti, nes keliai vingiuoti, siauri, nepalakstysi taip sakant), nes traukėme prie artimiausio fiordo.

Kitą dieną kopėme į šalia Melhus esantį kalną.

Prieš kopdami, mes net nepasidomėjome, koks atstumas iki tos išsvajotos viršūnės, tik vėliau išsiaiškinome, kad atstumas iki viršūnės apie 6 km. Tad nenuostabu, kad nukeliavus daugiau kaip pusę kelio supratau, jog mano mažopji mergaičiukė daugiau nebeįstengs kopti, todėlteko sukti atgal. Tam, kas niekada nekopėte į kalną galiu pasakyti,kad lipti žemyn nuo kalno, nė kiek nelengviau, nes kojos visą laiką įtemptos, kad nepargriūtum ir nenusiridentum žemyn, todėl vakare baisiai skaudėjo blauzdas.
O čia pavargusi zuikių šeimyna prisėdo ant uolos pailsėti, pro šalį bėgo operatorius Kipsas ir mus nufotografavo.
Trečią dieną važiavome į Trondheim'ą. Žvalgėmės po gynybinę pilį.
Didelį įspūdį padarė Nidaros katedra. Įspūdinga tiek išorė, tiek vidus, tik, deja, viduje nebuvo galima fotografuoti, o ir tvyrojo tokia prieblanda, kad fotografuoti be blykstės būtų buvę tiesiog neįmanoma, o ir nusižengti taisyklėms nesinorėjo.

Dar miesto vaizdų




O vakare, grįžus į Melhus, mūsų abu zuikių šeimynos vyrukai kartu su Tomu nutarė šturmuoti tą neįveiktą kalno viršūnę. Ir ką gi, jiems pavyko. Vaizdelis kalno viršūnėje
ir vaizdelis nuo kalno viršūnės žiūrint
Ketvirtą dieną pasilikome poilsiui, nes 12 val. nakties turėjome pajudėti link Oslo atgal namo. Apie kelionę iki Oslo ir jo vaizdai bus vėliau.

Atostogos Norvegijoje

Na štai jau beveik dvi savaitės, kai sugrįžom iš kelionės po Norvegiją, o prisėsti ir parašyti apie tai nebuvo tai laiko, tai įkvėpimo. Iš pradžių buvo pragariški karščiai (su vyru juokavome, kad dar galėjom pabūti šiaurėje), tiesa, Norvegijoje vieną dieną taip pat temperatūra buvo pasiekusi +28 C, bet ten karščio visai nesijautė, nes pūtė vėsinantis vėjelis. Vėliau, netgi tolygiai karščiui, kalnas darbų, o ir Benutis po kelionės be manęs pabūna tik trumpą laiką, kur buvęs, kur nebuvęs vis dėmesio prašosi. Na, bet po truputį įsivažiuojam į įprasto ritmo vėžes.
Taigis, kelionė buvo ilga, varginanti, bet kartu įdomi ir ilgai svajota. Pirmiausia 1300 km kelionė automobiliu iki Kylio. Beveik visą kelią vairavo Edvinas, man šito "malonumo" teko tik kokie 150 km Vokietijos greitkeliu ryte, nes Benas miegojo, o MB buvo visai pavargęs, todėl tiesiog pareikalavau keistis. Paskutinį kartą per Lenkiją teko važiuoti beveik prieš 11 metų, tada galiu konstatuoti per tiek metų ji iš ties nemažai pasikeitė: pagražėjo, pagerėjo keliai. Aišku aš ją temačiau pro mašinos langus (bet lygiai taip ir prieš 11 metų). Patiko Gdansko senamiestis, todėl visai norėčiau nuvažiuoti po jį pasivaikščioti. Gal kada ateityje... Po varginančių 18 val. pasiekėmė Kylį. Kadangi iki kelionės laivu buvo likęs gabalėlis laiko nuėjome truputėlį pasivaikščioti po miestą, užėjome pasmalsauti į geležinkelio stotį.Tada 20 val. kelionė didžiuliui kruiziniu laivu Color fantasy.Kam įdomu, apie šiuos kruizus daugiau info čia.
Įlipę į laivą ir pasidėję daiktus kajutėje porą valandų ėjome pasižvalgyti po laivą. Po to nutarėme, kad po tokios ilgos kelionės automobiliu reikia porą valandų nusnausti, todėl 16 val. prigulėme pamiegoti, juokingiausia, kad tos pora valandų virto 14 val. miego iki 6 val. ryto. Bet iki 10 val. (kol atplauskime į Oslą) dar turėjome laiko apžvalgyti tas vietas, kurių nebuvo apžiūrėję iš vakaro. Laivas iš ties gražus, tačiau nėra pigus malonumas juo keliauti.
Laivu plaukė daug pensininkų vokiečių, teko net liftu keltis su vienu senoliu, kuris sunkiai pats vaikščiojo, todėl judėjo su spec. vaikštyne. Tąkart pagalvojau, kad retas lietuvis pensininkas tam ryžtūsi (turiu omenyje ne pinigus, o sveikatą).
Artėjant prie Oslo ėjome stebėti pakrantės vaizdų.

Oslas mus pasitiko "šiek tiek" apsiniaukęs (kaip matyti paskutinėje foto), nors viena norvegiška pora tarpusavyje kalbėjosi, kad oras išpuolė geras. Buvau bepradedanti manyti, kad toks oras mus lydės visą kelionę po Norvegiją, bet dėkui Dievui, taip neatsitiko.
Laivui įplaukus į uostą per garsiakalbius paskelbė, kad keliaujantieji su automobiliais turi sėsti į savo automobilius ir laukti leidimo išvažiuoti iš laivo, tai taip ir padarėme. O išvažiavus iš laivo laukė dar apie 500 km kelionė iki Melhus, kur gyvena mūsų draugai Tomas ir Audra, kurie maloniai priėmė mus keliom dienom ir už tai jiems dar kart didelis ačiū. Apie likusią kelionės dalį parašysiu vėliau, ir tikiuosi, kad tam neprireiks dviejų savaičių.