Paprasta, bet neprasta

Plačiau čia

Kai neskrenda lėktuvai

Ir reikėjo gi tam vulkanui Islandijoje prabusti. Atrodo ramiai miegojo šitiek metų, galėjo ir toliau sau miegoti. Ne, nesam įstrigę karžkur pasaulyje, paprasčiausiai mūsų tėtukui tenka per dieną atsiliepti į šimtus piktų, pavargusių, nusivylusių ir t.t. žmonių skambučių. Galima ir juos suprasti: esi tūkstančius kilometrų nuo namų ir nežinai kada galėsi sugrįžti (pačiai dar kokių dvylikos metų teko malonumas vieną parą pratūnoti Talino oro uoste, kadangi Rygoje tvyrojo tirštas rūkas ir mūsų lėktuvas negalėjo ten leistis). Kadangi tokiu būdų esame susiję su visa šia nelinksma istorija, tai nuolat sekame naujienas apie įvykių eigą. Tikėkimės, kad neišsipildys liūdniausios prognozės, priešingu atveju tai palies mus visus, ne tik tuos, kurie negali išskristi (vulkano įsiveržimas gali turėti įtakos klimatui, ekonomikai, sveikatai ir t.t.).
O kol kas, gyvenimas po truptį juda į priekį, nors rašymas čia ir buvo sutojęs. Kadangi vis daugiau pasitaiko šiltų ir saulėtų dienų, tai daugiau laiko praleidžiame lauke, tvarkėme aplinką ir šiaip visokius darbelius dirbome. Vieną dieną buvom susiorganizavę šeimyninę eskursiją į aviacijos muziejų. Tai kelios foto iš ten.

Žvelgiant į šią lėktuvo "Lituanica" kopiją, galvojau, kad kiek reikia turėti drąsos, ryžto, valios, kad tokiu rodos, vėjo perpučiamu, lėktuvu pasiryžti perskristi Atlanto vandenyną. Kol neturėjau šeimos apie šį skrydį galvojau daugiau tik kaip apie žygdarbį, išgarsinusį Lietuvą, bet dabar pagalvoju, ką tai reiškė artimiesiems vienoje ar kitoje Atlando vandenyno pusėje, tas laukimas,nežinia ir galiausiai baisi žinia...

Mūsų "menai" ir pasiruošimas pavasariui

Toks vaizdelis mūsų namuose ne naujiena. Vieną akimirką Eglutė ramiai sau sėdi ir piešia ant lapo, o kitą galima išvysti tokią. Šį kartą mūsų mergina pasistengė iš peties: apipieštos buvo kojos, rankos, marškinukai ir veidas. Kartą yra kliuvę ir mūsų dalmatinei Vikai, mūsų mažoji padauža bandė ją perdažyti žaliai. Palikta minutei vienai kitai viena, ji sugeba tokių "šedevrų" sukurti, kad ojojoj. Gal tomis akimirkomis gimsta būsima talentinga dailininkė, kas žino. Tik po to, anot vienos skalbimo miltelių reklamos, būna menas viską išskalbti. Vyresnėlis Arnas (8 m.) būdamas mažiukas buvo tik porą kartų ant durų nupiešęs mašinyčių ir, kiek pamenu, tuo jo meniniai ieškojimai ir baigėsi.
Kadangi saulutė jau vis dažniau pradeda mus džiuginti ir oras pradeda pavasarėti, mintys pradeda suktis ir apie pavasarinį-vasarinį garderobą.

Kol kas nunėriau tik kepuraitę Eglutei, nes siūlų teturėjau (tik va manekenė pademonstravusi savo menus, mano darbelio demonstruoti nepanoro :)) . Mintyse daug užmojų, o kaip pavyks bus matyt. Pirmiausia reikia atnaujinti siūlų atsargas...

Sagė "Širdelė"

Keramikos širdelė, biseris, metalo užsegimas. Skersmuo apie 4,7 cm.