Štilis

Na iš tiesų kažkoks štilis mano rankdarbiuose. Idėjų yra, o kažką daryti - jėgų - nelabai. Na negaliu sakyti, kad visiškai nieko nedarau, ne, po turputį krapštinėju tai tą, tai aną, bet užbaigti... Ir sagės kelios pradėtos, bet neturėjau užsegimų joms užbaigti. Savaitgalį pagaliau įsigijau užsegimus, tai gal sakau kaip nors pabaigsiu. Benui batukai numegsti, tik niekaip nesusitariu su pamušaliuku, nesisiuva jis man. Kažkokia keista emocinė būsena. Benučiui jau 4 mėnesiai, kai pagalvoju lygiai taip pat jaučiausi, kai ir Arnui, ir Eglutei buvo tiek. Matyt kažkas su hormonais. Plaukai slenka. Gydytoja sakė "nieko nepadarysi, taip jau yra, na bet juk atauga", o manęs tai neguodžia. Į lauką išeiti nebelabai pavyksta, nes aplink balas laviruoti su vežimu ir Eglutę laikant už rankos - sudėtinga ir labai pavargstu. Po paskutinio išėjimo grįžom abi šlapios. Na, dabar dar ir šlapdribas praneša, tai iš viso nepavyks išeiti. Dar mano tėvelio sveikata sušlubavo.
Tiesa, kepiau plikytus sausainius pagal sonatiną, tik suvalgėm greit ir kažkaip nenufotografavau. Turiu pasakyti skanūs, tik reikia sulaukti kol atvės, nes kai ragavau dar šiltą man jautėsi kiaušinio skonis. Kepsiu kada dar, tik bandysiu kokio įdaro įdėt, nes mano brangiausias pareiškė, kad jam kažkokie tušti ir, kad trūksta kažko. Bet sakau plikyti sausainiai ir turi būti tuščiaviduriai, na, bet ir pačiai knieti su įdaru pabandyt. Ko gero bus tikra kolorijų bomba. Saldumynus visada mėgau, bet šiomis dienomis ypač jų norisi, gal dėl to, kad bandau mažiau jų valgyt, o kas uždrausta, to labiausiai ir norisi. Todėl eisiu kokio šokolado pirkti, kad širdelė pralinksmėtų ir rankdarbius pavyktų užbaigt , o vėliau čia pasirodyt.