2010 m. spalio 30 d., šeštadienis

Antras daiktų gyvenimas

Nesu didelė daiktų ir visokių niekučių kaupikė, na būna taip, kad atidedu kažką nenaudojamą su mintim: "o gal prireiks", nors per didžiąsias tvarkymosi dienas nemaža dalis iškeliauja į šiukšlių dėžę. Kas tikrai gauna antrą gyvenimą, tai išaugti ar nunešioti megstiniai - virsta naujais megstinias, bet dažniausiai kojinėmis, seni džinsai - mašeliukais, pieštukinėmis, lopais vaikų lauko kelnėms, kartonas - dėžutėmis, tapetai - aplankalais Arno pratyboms. Aišku būna smagu, kai daiktas užuot iškeliavęs į savartyną, pavirsta kažkuo reikalingu -naudojamu, o tuo pačiu ir naujo daikto pirkti nereikia.
O čia interneto "pievose" rastos kelios idėjos senų daiktų panaudojimui. Gal kam pravers.




Šaltinis

Benučiui 1- eri

Kaip greitai bėga laikas - vakar mūsų mažajam sūneliui sukako vieneri.Auk mielasis, sveikas būk, toliau dalink savo nuostabią šypseną.

2010 m. spalio 27 d., trečiadienis

Tyla

Kai vaikai užmiega ir namuose įsivyrauja tyla, būna gera žiūrėti pro langą į užmiegantį miestą, pažiūrėti gerą filmą ar ramiai paskaitinėti internete ir atsipalaiduoti po dienos rūpestėlių. Kaip tik į temą apie atsipalaidavimą:
"Esu girdėjęs apie tokią laimingą gyvenvietę. Nuvažiavo misijonierius ten ir stebisi:- Tai jūs negeriat?
- Ne.
- Ir nerūkot?
- Ne.
- Ir narkotikų nevartojat?
- Ne. Nevartojam.
- Tai kaip jūs atsipalaiduojate?
- O mes neįsitempiame…
"
Radau čia.

2010 m. spalio 26 d., antradienis

In studija blog'o loterija

Ilona iš In Studija blog'o skelbia loteriją, norintys(-čios) sudalyvauti skaitykite čia.

2010 m. spalio 25 d., pirmadienis

Muzika

Kartais, kai reikia likviduoti namuose sprogusios bombos padarinius (t.y. vaikų padarytą betvarkę), neblogai užsileisti tokią muziką

2010 m. spalio 22 d., penktadienis

Šiltų mezginių metas

Kai atšala orai, kojinės, šalikai, kepurės, šilti megstiniai būna įrašyti mano rankdarbių sąrašo viršuje (na tiesą sakant, tas sąrašas dažniausiai būna galvoje, o ne ant popieriaus). Nors tų kojinių nuo rudens pradžios dar ne tiek daug numegsta: penkios poros bei didžioji dalis (trejos) jau iškeliavusios į naujus namučius ir tikiuosi šildo kojeles jų gavėjams. Vienas spėjau įamžinti, nes dažniausiai jos išdovanojamos be jokio fotografavimo. Mezgiau iš pusvinlės su elastanu, todėl kojinės šiltos ir gražiai priglunda prie kojos.
Ir dar vienas įamžintas mezginys: megstukas tik viena diena už mūsų Benutį vyresniam Bernardui. Megstuką mezgiau taip pat iš pusvilnės, megstukas be siūlių, reglano tipo.

2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis

Vaikų kalba

Vakar grįžus mūsų tėtukui iš darbo, skundžiu dukriuką, sakau Eglė manęs dieną labai neklausė. Tėtė Eglutei ir sako: tai tu Eglute esi neklaužada. Eglė atsako: klaužada aš, klaužada.

2010 m. spalio 11 d., pirmadienis

Apie alpinizmą, darbus ir dar kai ką

Paskutiniu metu prisėsti ir ramiai kažką parašyti beveik nėra šansų. Vos tik prisėdu prie kompiuterio, tuoj kur buvęs, kur nebuvęs ir Benas prisistato: lipa ant kelių, griebia už pelės arba su nepaprastu entuziazmu skuba paspausti kompiuterio išjungimo mygtuką. Na dar lieka laikas, kai jis miega, bet ir jis gerokai sutrumpėjo. Jei anksčiau Benutis miegodavo tris kart per dieną po valandą, tai dabar vieną valandą per dieną, na kartais pavakare "nulūžta" pusvalandukui. Visu kitu laiku vyksta neįtikėtini alpinizmo seansai. Bando užlipti visur, kur tik pajėgia, o pajėgia iš tiesų daug: jeigu virtuvėje nuo stalo neatiktrauktos kėdės, užsilipa ant kurios nors iš kėdžių, o tada ant stalo, vaikų kambaryje stovi spintelė su stalčiais, o ant jos gėlė, tai jis išsitraukia apatinį stalčių, laikydamasis už kitų stalčių rankrnėlių įsilipa į jį ir tada kapsto žemės iš gėlės vazono. Ir aukščiausia alpinizmo viršūnė, tai, kai nuo fotelio lipa ant palangės. Uf, kiek kartų mano širdelė į užkulnius dardėjo. Rodos, net nusisukti dorai nespėjau, o jis jau kur nors kariasi. Aš jau pradėjau apžiūrinėti savo vargšę galvelę ar ten koks žilas plaukas dar nepasirodė. Pradėjau galvoti, kad gal kartais alpinistas Vladas Vitkauskas yra koks nors tolimas mūsų giminaitis ir Benas paveldėjo alpinizmo geną. Vienu žodžiu, ramiai pasėdėti ir užsiimti rankdarbiais laiko nėra daug. Ir dienoraščio gimtadienį praleidau jokio įrašo nepadariusi..., ir parodyti nelabai yra ką. Nors, kai prireikė telefono dėklo, tai susikurpiau jį per kokį pusvalandį.
Po truputį pribėgdama mezgu, nors ir čia neapseita be nuotykių. Mezgiau vienai mergaitei bolero stiliaus megstuką, likus numegsti vienai rankovei, paaiškėjo, kad likę siūlai skiriasi šiek tiek savo storiu. Patikrinau pagal etiketes, partija kaip ir ta pati. Na vienu žodžiu. Viena paguoda, kad saulė beveik kasdien negaili savo spindulių ir galima į lauką išeiti pasivaikščioti. Taip vieną dieną vaikštinėjant sutikome be galo prieraišų katinėlį, kuris ilgai mus sekė ir buvau pradėjusi bijoti, kad jis rimtai sugalvojo tapti dar vienu mūsų augintiniu.
Bet visa laimė, kad kai vėliau sutikome du jaunuolius ir katinėlis pamanė, kad su jais jam bus linksmiau keliauti.
Štai toks gyvenimas "verda" zuikučių namuose:).