Idėjų bankas

Internete akys užkliuvo už keleto linksmų idėjų, įdedu, gal kam pravers.


Manau, kad parduotuvėje išsitraukus tokią piniginę, daug kam pakeltume nuotaiką:) Tokia piniginė taip pat būtų linksma dovana draugui, vaikelio besilaukiančiai ar jau susilaukusiai mamytei. Nežinau kaip jūs, bet mes turim tokį išsireiškimą kaip "kotono bankas", tiems, kurie laiko pinigus kojinėje. Na tokioje kojinėje patogiau laikyti pinigus:). Juolab, kad "banko" dydį galima pasirinkti pagal savo finansines ir taupymo galimybes.
O čia idėjos sodui ar sodybai. Šiai idėjai įgyvendinti reikia šiokių tokių staliaus sugebėjimų, statybinių medžiagų ir medinių vežimo ratų.

O štai šiai smėlio dėžei daug įgūdžių nereikia, turint ar kur nors gavus tokią padangą belieka nuspręsti kur ją pastatyti ir pripilti smėlio.
Na dar gerai būtų į dugną įtiesti plėvel. Mes tiesėme juodą agroplėvelę, kurią naudoja braškių augintojai, ji praleidžia drėgmę. Galiu pasakyti viena, vaikams, bent jau mano, visai nesvarbu smėlio dėžės grožis (na gal šiek tiek svarbu dydis), svarbiausias dalykas yra smėlis, jo turi būti pakankamai ir, kad būtų švarus - be šapelių, lapelių ir t.t.

Barbė devyndarbė

Ten šoku, ten šoku ir daugiau nieko nemoku. Čia apie mane toje vaikiškoje dainelėje šiomis dienomsi dainuoja, o gal ne dienomis, o savaitėmis. Jau nebeatsimenu kada turėjau galimybę iki septynių išsimiegoti. Jei Eglė ilgiau pamiega, tai mūsų Benius geriausiu atveju šeštą, o šiaip kokią penktą pradeda guguoti. Jam tai kas, jis gi vėl galės už poros valandžiukių miegoti. Ši diena buvo išimtis: Benas miegojo iki septynių, bet dar gerokai prieš septynias Arnas atbėgo pasižiūrėti į mūsų laikrodį ar tikrai dar ne laikas rengtis į mokyklą, o to padaryti tyliai jam nesigauna. Na, bet visai ne apie tai gi norėjau rašyti, o apie tai, kad puldinėju nuo vieno darbelio prie kito, ir tų darbelių kaip tyčia visokiausių susikaupė. Tai taip ir gaunasi: truputį pasitvarkom, truputį pamezgam, į parduotuvę nulekiam, į rūsį stiklainius išnešam, aha išaugtus rūbelius atrenkam, dar ne visi vasarai skirti rūbai su žieminiais lentynom apsikeitė, dar norėčiau dėžę visom smulkmenom susidėti audiniu apklijuoti, dar auskarai vieni nebaigti (apie dvi sages istorija nutyli), basutės sagtelė nulūžo- reiktų ką nors sukombinuoti (prašiau vyro, sakė padarys, bet čia reiks dar tris kart priminti ir ketvirtą kart kojele treptelt), tam ir anam paskambinti, į Eglutės megstuką sagutes susiūti. Stop. Einu kavos puodą išgersiu, kol abu mažiai draugiškai žaidžia, prie kompiuterio pasėdėsiu. Tai va taip ir šokinėju, o parodyti ir nelabai ką turiu, o jei ir turiu, tai nuotraukų kokybė manęs pačios netenkina, bet kol perfotografuosiu, tai dar laiko upė nutekės arba daiktelis iš namų iškeliaus. Tai rodau. Liemenė Benui (mezgiau šaltesnėm pavasario dienom aprengti, bet kažkaip tik kartą sugebėjom apsirengti, lyg ir ankštoka jau, tas perleisim lieknesniam vyrukui)
Sagė "Lapas". Nieko sudėtinga, paprastas biseris, tik apdaila daugiausiai laiko užėmė. Kol kas laisva.

Oro balionai

Gi buvau žadėjusi oro balionų, kuriuos matėme pro savo buto langus parodyti. Juodraštinį variantą buvau senokai parašiusi, bet taip ir neįdėjau, gėda pelėda, bet pamiršau. Na, bet geriau vėliau, negu niekada.
Nuostabiausia buvo tai, kad balionai skrido taip neaukštai, jų buvo tiek daug ir įvairiausių spalvų. Eglė ilgai stovėjo prie balkono lango ir stebėjo juos, o po to, kai nebesimatė balionų, dar ilgai klausinėjo, kur jie nuskrido.
Rytas buvo apsiniaukęs, skubėjau fotografuoti kol jie nedingo iš akiračio, tai atrinkau tik tris padoresnes foto.

Darbai darbeliai

Senokai berašiau ir ne todėl, kad visai nieko neveikčiau, ne: darbas darbą gena, juk pavasaris, vis daugiau laiko tenka skirti sodui, daržovėms ir t.t. Vyras kartais burbtelna, ai kam čia sodini, vargsti, bet aš jam atsakau, kad geriau pavargsiu, nei plastmasinius pomidorus iš Ispanijos valgysiu ar chemikalų pripurkštas braškes. Man jokia atvežtinė braškė nesilygina su ką tik nuskinta iš savo daržo, o ir žemėje pasirausti sielai sveika. Plius dvi savaites prie kompiuterio prisėsdavau tik sekamų tinklaraščių naujienas paskaityti, nes Edvinas kažkur persišaldė taip, kad dėl ūmaus bronchito turėjo priverstines atostogas, tai daug laiko praleisdavo prie kompiuterio.
Po truputį rankdarbiauju, tik su su fotografavimu tų rankdarbių visai prastai. Kai kas taip ir iškeliavo į naujus namučius nenufotografuota. O štai šią sagę



sugebėjau pamesti, pirmą kartą ją įsisegus.Įdomu ar kas nors rado ir segi ar išmetė? Panašiai buvo nutikę su mano megsta kepure. Vieną žeimą sugebėjau pamesti kepurę(matyt pamečiau lipdama iš mašinos, gal buvo prisisegus prie rankinuko). Po kokios savaitės laiko pamačiau moteriškę nešiojančią mano kepurę, taip suėmė juokas, dar pagalvojau, kad negalėčiau turbūt taip, radus gatvėje imti ir nešioti.
Suvėriau kelis auskariukus, bet nufotografavau tik šiuos.

Kai ko negaliu parodyti, kol nepasiekė adresato, nes gali netyčia čia užmatyti, ir dar nėrinys pradėtas, bet garsiai vengiu apie jį kalbėti, nes tikrai neužbaigsiu, megstukas Eglutei numegstas, bet sagučių trūksta, o dar vyro sesuo šiek tiek siūlų atidavė, tai galvoje kalnas projektų, o laiko jų atlikimui - ne kalnai. Mažiesiems zuikiams irgi dėmesio reikia. Juk ir virimo padaugėjo, nes atėjo laikas Benučiui pratintis prie tirštesnio maistelio, tai daržovių košes virioju, tik bėda, kad jam jos nelabai patinka, mieliau geria mano pienuką:). Nei su Arnu, nei su Eglute tokių rūpesčių neturėjau, tiesa Eglutei mėsytę nelabai patikdavo valgyti, bet košes ji valgė mielai. Na, bet kaip mūsų tėtė sako, na kur dings, po turputį, po truputį išmoks jis tas košes valgyti. Tai taip dienelės ir bėga. Tiesa, šeštadienio rytą pro langą matėm gausybę oro balionų, spėjau pagriebti fotoaparatą, kol visi neišsiskraidė, bet dar nespėjau peržiūrėti foto, jei bus kas patenkinamo gavęsi, nes buvo gerokai apniūkęs rytas, tai parodysiu.

Pieštukinės

Interneto platybėse radau labai smagią idėją. Iš skardinių nuo konservuotų vaisių, žirnelių, kukurūzų ir kt. galima pasidaryti štai tokią pieštukinę, vazą ar vazonėlį gėlėms. Žinoma, jei specialiai važiuoti ir pirkti kamštinę dangą, gal ir nelabai apsimoka, bet jei atliko kokie gabalėliai nuo remonto darbų, galima šiam reikalui panaudoti. Ir ekologija, ir nauda. Gamybos procesas aprašomas čia.